„Praėjusiais metais jau pirmosiomis pavasario dienomis buvo fiksuojama dešimtys draudžiamų įvykių, kuomet dėl duobės kelyje padaroma žala automobiliui. Šį pavasarį tokių įvykių kol kas registravome mažiau“, – sako Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje žalų administravimo departamento direktorius Audrius Pilčicas. „Daugiausiai pranešimų apie dėl duobių sugadintus automobilius sulaukėme didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje“.
Draudimo eksperto įsitikinimu, visų dėl duobių keliuose po žiemos patirtų nuostolių mastas turėtų paaiškėti kiek vėliau, nes gerėjant orams, o kartu ir eismo sąlygoms, į gatves išvažiuoja vis daugiau vairuotojų. Be to, ir defektų keliuose dėl permainingų orų padaugėja pavasariui jau įsibėgėjus. Dėl palankių oro sąlygų vairuotojai leidžia sau važiuoti daug didesniu greičiu, todėl žalos įvažiavus į duobę būna didesnės nei judant lėtai.
Lietuvos kelių policijos tarnybos bendrųjų reikalų grupės vyresniosios specialistės Marijos Kazanovič teigimu, didžiausia rizika apgadinti automobilį įvažiavus į duobę kyla atlydžio dienomis, kai besiveriančios duobės užtvindomos vandeniu ir pastebėti jas tampa sudėtinga.
Esant tokioms sąlygoms kelių policijos specialistė rekomenduoja vairuotojams sumažinti greitį bei būti itin atidiems ir atsargiems, o pastebėjus kliūtį kelyje pavojingą vietą pažymėti bei pranešti apie ją policijai ar kelią prižiūrinčiai įmonei.
Nuostoliai dėl nepastebėtos duobės kelyje gali siekti nuo 50 iki kelių tūkstančių eurų
„Nuostoliai dėl nepastebėtos duobės kelyje gali siekti nuo 50 iki kelių tūkstančių eurų“, – pažymi A. Pilčicas. „Dažniausiai nukenčia automobilių padangos, ratlankiai, pakabos dalys“.
Anot draudikų atstovo, bendrovei yra tekę atlyginti ir 3 tūkst. eurų nuostolius, kuomet vairuotojui dėl įvažiavimo į duobę teko keisti dvejas automobilio padangas, ratlankius bei atlikti pakabos remontą.
Kasko draudimu apsidraudusiems vairuotojams apgadinus automobilį dėl duobės kelyje draudikai rekomenduoja iškviesti policijos pareigūnus, kad šie užregistruotų eismo įvykį. Nustačius, kad kelio ruožas nebuvo paženklintas kelio defektus žyminčiais ženklais ir vairuotojas duobės negalėjo išvengti, draudimo išmoka išmokama netaikant sutartyje numatytos franšizės.
Dėl duobės patirta žala Kasko draudimu apsidraudusiems vairuotojams atlyginama visuomet, išskyrus atvejus, kai eismo įvykis pripažįstamas nedraudžiamuoju. Pavyzdžiui, tuomet, jei vairuotojui nustatomas girtumas.
Tik privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu transporto priemonę apdraudę gyventojai, patyrę nuostolių dėl netvarkingų kelių, eismo įvykį taip pat turėtų užregistruoti kelių policijoje, o dėl žalos atlyginimo kreiptis į įmonę ar savivaldybę, prižiūrinčią kelio ruožą.
