Šio rezultato buvo siekiama nuo 1936 m., kai pirmą kartą Norvegijoje vairuotojams buvo nustatytas alkoholio koncentracijos kraujyje 0,5 promilės limitas, tiesa, 2001 m. sumažintas iki 0,2 promilės.
Hallvardas Gjerde, Norvegijos visuomenės sveikatos instituto (Norwegian Institute of Public Health, NIPH) atstovas, pagrįsdamas Norvegijos sėkmės istoriją, pateikia skaičiais paremtą sulaikyto neblaivaus vairuotojo statistinį portretą. 30 proc. Norvegijoje sulaikytų neblaivių vairuotojų yra stipriai geriantys ar alkoholikai, o 40 proc. nepraėjus 9 mėn. pakartotinai vėl buvo sulaikyti neblaivūs už vairo. 80 proc. sulaikytų neblaivių vairuotojų praeityje yra padarę įvairių kriminalinių nusikaltimų: apie pusė iš jų buvo pažeidę kelių eismo taisykles, kita pusė nusikalto dėl narkotikų vartojimo, nelegalaus verslo ar smurto.
Taigi, didesnė dalis sulaikytų neblaivių vairuotojų turi problemų dėl alkoholio ir narkotikų nesaikingo vartojimo ir kriminalinių nusikaltimų. Manoma, šie žmonės, iš dalies, yra rizikuoti linkę asmenys. Akivaizdu, kad tai yra labai aiškiai apibrėžta tikslinė rizikos grupė, kuriai taikytinos prevencinės priemonės.
Kitose šalyse, įskaitant Lietuvą, taip pat stebima iškalbinga statistika. 2016 m. sausio – lapkričio mėn. iš visų Lietuvos keliuose sulaikytų neblaivių vairuotojų, apie 17 proc. vairavo neturėdami teisių. JAV tyrimais (ICADTS studija) nustatyta, kad net 75 proc. vairuotojų, kuriems atimtas vairuotojo pažymėjimas, vis tiek vairuoja automobilį. Video įrašais patvirtinta, kad 27 proc. teisių netekusių vairuotojų, atvyksta registruotis pas probacijos pareigūną vairuodami automobilį.
Šios rizikos grupės žmonių nesustabdo neigiamas visuomenės nusistatymas prieš vairavimą išgėrus. Vienas iš efektyvių sprendimų – alkoblokai, kurie rizikuoti linkusius žmones nuo vairavimo sulaiko fiziškai. Kaip ir daugumoje valstybių, Norvegijoje prevencijai naudojami alkoblokai komercinio transporto priemonėse įrengiami savanoriškai.
Siekdamas paspartinti alkoblokų naudojimą, Norvegijos parlamentas 2015 m. ėmėsi iniciatyvos paruošti įstatymą, kuriuo būtų numatytas privalomas alkoblokų naudojimas viešajame transporte. Norvegijos valstybinės kelių administracijos duomenimis, 2017 m. sausio mėn. numatytos viešos konsultacijos, tikimasi, kad dar po metų įstatymas įsigalios. Tiesa, norvegai čia nebus pirmieji, Prancūzijoje jau nuo 2015 m. visi autobusai privalo turėti įrengtus alkoblokus.
Bendrovės „Alkotesteris“ ekspertiniais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje įvairiose transporto priemonėse, įskaitant mokyklinius autobusus, vilkikus, kelių priežiūros techniką yra įrengta keletas šimtų alkoblokų, tuo tarpu Skandinavijos ir Šiaurės šalyse transporto priemonėse naudojamų alkoblokų kiekis jau skaičiuojamas šimtais tūkstančių.
Mariaus Anusausko, bendrovės „Alkotesteris“ vadovo teigimu, vienas iš svarbesnių alkobloko privalumų yra tai, kad eliminuojamas subjektyvus žmogaus – tikrintojo faktorius. Kelyje vairuotojas lieka vienas su alkotesteriu, o su prietaisu nesusitarsi. Be to, alkoblokas gali būti taip nustatytas, kad bet kuriuo kelionės metu, atsitiktiniu laiku gali paprašyti vairuotojo atlikti papildomą testą. Taigi, jei paprastu alkotesteriu galima patikrinti pro vartus išvykstančios transporto priemonės vairuotojo blaivumą, alkoblokas šį darbą gali atlikti bet kada, visos kelionės metu. Visi tikrinimo rezultatai, įskaitant ir bet kokius mėginimus apgauti alkobloką, įrašomi įrenginio atmintyje ir perduodami bendrovės vadovams.