Daugiausia nukenčia tamsiuoju metu
Priežastys, kodėl pėstieji patenka į eismo įvykius, vis dar išlieka tos pačios: didesnė dalis šių įvykių nutinka tamsiu paros metu, kuomet pėstieji tampa nepastebimi. Iš visų žuvusių pėsčiųjų, apie 65–70 proc. žūsta tamsiu paros metu, kone visais atvejais jie nedėvi šviesą atspindinčių elementų, kuriuos privalu tamsiu paros metu dėvėti užmiestyje, neapšviestuose keliuose, o miestuose tik rekomenduojama. Miestuose pėstieji dažniausiai nukenčia dėl to, kad neatsargiai staigiai išeina arba išbėga į važiuojamąją gatvės dalį, nepaiso šviesoforo signalų, kerta perėją neįsitikinę savo saugumu.
Be abejo, reikia paminėti, kad neretai dėl eismo įvykių kalti būna ir pėsčiųjų nepraleidžiantys, jų nepastebintys vairuotojai, nors pėstieji ir eina per pėsčiųjų perėją. Tačiau dažnu atveju situaciją lemia abiejų pusių veiksmai.
Svarbiausia taisyklė žiemą – būti matomam. Infrastruktūros gerinimas turi didelės įtakos, tačiau dar veiksmingesnė priemonė – pėsčiųjų sąmoningumas. Pėsčiasis turi žinoti kada jis bus saugesnis kelyje, kokių taisyklių ar rekomendacijų privalo laikytis. Svarbiausia taisyklė, užtikrinanti pėsčiojo saugumą tamsiuoju metu – visuomet su savimi turėti atšvaitą. Ir jei šios taisyklės vis labiau laikomasi užmiestyje, tai miestai vis dar yra savotiška „balta dėmė“ – „gatvių šviestuvai šviečia, vadinasi daugiau nieko nereikia“.
Vis tik mūsų saugumui itin didelę reikšmę turi pagarba vienas kitam ir suvokimas, kad bet kuris eismo dalyvis, dalyvaudamas eisme, privalo elgtis atsakingai ir jei vairuotojai skundžiasi, kad pėstieji yra nematomi, tai tapkime matomais! Juk taip paprasta. Pėsčiasis taip pat yra eismo dalyvis vaikštantis ne tik šaligatviais, bet ir kertantis gatves, einantis nuošalesnėmis, šaligatvių neturinčiomis gatvelėmis, judantis daugiabučių kiemuose ir panašiose vietose, todėl jis visada turi būti gerai matomas.
Siūlo sprendimą
20 metų vairuojanti O.Pikul sako, kad per ilgą laiką teko susidurti su ne viena situacija, kai į kelią išbėgdavo žmonės, neturintys nei atšvaitų, nei ryškesnės aprangos detalės. Nelaimės pavykdavo išvengti tik dėl to, kad moteris pasirenka saugų greitį, tačiau visada, pėstiesiems taip neapdairiai elgiantis, nuo tragedijos – tik per plauką.
„Važiuojant tamsiu metu į kelią staigiai įšokdavo žmonės. Jie ne tik įšokdavo, bet ir eidavo, bėgdavo. Nieko nematydavau. Dėkui Dievui, išvengdavau nelaimės, nes pasirinkdavau saugų greitį, kad matyčiau tai, kas vyksta tolumoje.
Matomumas leidžia apskaičiuoti tolimesnius veiksmus, pasidėlioti planą ir sumažinti greitį. Nesakau, kad visiškai pavyksta išvengti eismo įvykių, visi klystame, bet skaudžių situacijų niekada nebuvo. Tikiuosi, kad ir nebus. Aš pakankamai atsargi, kad to išvengčiau“, – tikina ji.
Verslininkė sako, kad kelyje atšvaitai tampa puikiu įspėjamuoju ženklu – juos išvydus galima pervažiuoti į kitą eismo juostą, pristabdyti ar tiesiog laikytis saugaus atstumo. Jos nuomone, šią saugumo priemonę reikėtų pardavinėti visus metus ir pačioje matomiausioje vietoje – pavyzdžiui, šalia kasos.
„Tai būtų ryškesnis priminimas, kad privalome jį turėti. Šiuo būdu galima paskatinti artimuosius pasirūpinti ne tik savimi, bet ir kitais. Juk į striukės atlapą įsegto atšvaito net nejusite, o ir vairuotojai jus kuo puikiausiai matys“, – šypsodamasi sako moteris.
Pirmiausia pasirūpina sūnumi
Kalbėdama apie tai, kokie pavojai tyko tamsiu paros metu, Oksana duoda pastabą ir sau – ji sako, kad iš pradžių pasirūpina sūnumi, o tik vėliau savimi. Štai sūnus Dominykas turi atšvaitus tiek ant kuprinės, striukės, tiek ant batų.
„Dalis avalynės, kurią pirkome sūnui, turėjo atšvaitus, mirksinčias lemputes. Ne tik linksma, bet ir labai naudinga. Tamsiu paros metu tokios integracijos labai reikalingos“, – sako ji.
Visgi pati šį aksesuarą nešioja retai, nes dažniau tenka ne vaikščioti, o vairuoti. „Anksčiau į tai numodavau ranka, bet manau, kad taip elgiausi be reikalo, nes reikia ir gatvę pereiti, neapšviestu kelkraščiu eiti. Galvoju, kad galima prisisegti bent paprastą pakabuką, kuris būtų gerai matomas. Šiuo laikotarpiu, kai tamsu ir oro sąlygos prastos, tai būtinybė“, – įsitikinusi moteris.
Supažindinti nuo mažų dienų
Oksana priduria, kad mokyti vaikus saugaus elgesio keliuose – visų tėvo pareiga. Be to, ji džiaugiasi, kad apie transporto priemones, pėsčiuosius, perėjas mažiesiems aiškinama ir darželyje – vaikai, anot jos, supažindinami su pagrindinėmis taisyklės, eismo tvarka.
„Ši tema nuosekliai ir vaizdžiai išdėstoma. Su sūnumi diskutavome apie tai, ką jam pavyko išmokti, ką naujo sužinojo. Visgi, manau, kad reikėtų papildomų priemonių kaip paskaitos, pamokos, gyva praktika. Tiesiog kartais trūksta paprasto paskatinimo ir priminimo, kad tokie dalykai yra būtini, nes vaikai pamiršta, kartoja tas pačias klaidas“, – pastebi ji.
Mieste pėstieji atšvaitus turėtų užsisegti ar užsidėti taip, kad jie būtų gerai matomi iš įvairių pusių, kad bet kurioje pusėje esančių automobilių žibintai atšvaitus galėtų apšviesti – įvertinkite kaip jūs einate gatvėmis, kaip jas kertate ir pasirūpinkit, kad būtumėte matomas. Klaidinga manyti, kad mieste atšvaitai nereikalingi – kiekvienas vairuotojas pasakys, kad būna situacijų, kai net gerai apšviestoje perėjoje esantis žmogus nėra gerai matomas.
Dviračių ir paspirtukų vairuotojai, važiuodami važiuojamąja dalimi, turi judėti pagal automobilių važiavimo kryptį (dešine puse), todėl atšvaitas turi būti pritvirtintas kairėje pusėje taip, kad automobilių žibintai juos apšviestų.
Saugaus eismo skiltis rengiama kartu su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija.
