Vilniaus miesto savivaldybės Taryba šiandien pritarė, kad būtų pradėta šalia Gariūnų sankryžos esančio Gariūnų g. 48 sklypo paėmimo visuomenėms poreikiams procedūra. Nors teritorija nedidelė (5,5 aro), ji svarbi siekiant pradėti Gariūnų sankryžos rekonstrukcijos antrąjį etapą ir įrengti viaduką per Gariūnų gatvę. Viadukas užtikrins nenutrūkstamą transporto eismą ir padės išvengti spūsčių.
Per parą Gariūnų gatve pravažiuoja apie 50–67 tūkst. transporto priemonių. Šviesoforais reguliuojama sankryža neužtikrina pakankamo pralaidumo ir šioje vietoje dažnai susiformuoja transporto spūstys. Todėl šių gatvių pertvarka buvo numatyta dar 1999 metų planuose.
Praeitų metų rudenį užbaigtas pirmasis Gariūnų sankryžos rekonstrukcijos etapas. Jo metu įrengta žiedinė sankryža su Paneriškių gatve, rekonstruoti lietaus ir vandens nuotekų tinklai, įrengtas gatvės apšvietimas, nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takai.
Antruoju etapu planuojama vieno lygio šviesoforais reguliuojamą Gariūnų ir Paneriškių gatvių sankryžą rekonstruoti į dviejų lygių sankryžą pastatanti viaduką.
Pertvarkant sankryžą bus panaikinti visi šviesoforai su kairiaisiais posūkiais, sukti bus galima tik į dešinę. Tai užtikrins nenutrūkstamą transporto eismą. Padidėjus eismo pralaidumui, bus išvengta transporto spūsčių, sutaupoma tiek vairuotojų laiko, mažiau išmetama šiltnamio efektą sukeliančių dujų į aplinką.
Virš buvusios sankryžos planuojama įrengti pėsčiųjų viaduką su laiptais ir nuovažą, įrengti dviračių takus. Taip bus išvengta pėsčiųjų ir automobilių srautų susikirtimų, nes tiek pėstieji, tiek automobiliai mazgą kirs saugiau ir greičiau.
Privažiavimui prie naujo viaduko planuojama rekonstruoti esamas gatves, dvi esamas – Paneriškių gatvę ir Gariūnų akligatvį – pertvarkyti bei įrengti dvi naujas mažąsias žiedines sankryžas.
Viešojo transporto sustojimui numatomos dvi autobusų sustojimo aikštelės su peronais, parenkant jų vietą kiek galima arčiau numatomų didžiausių traukos centrų.
Sankryžos projektą planuojama parengti per dvejus metus. Numatoma, kad įrengimas galėtų prasidėti 2026 metais, o pabaiga numatyta – iki 2028 m.