Duobės laužo automobilius
Panevėžio rajono Papušių kaimo gyventoja Jolanta Židonytė-Kiaunė teigia, kad kelias už Berniūnų apgailėtinos būklės. Norint pasiekti miestą reikia arba automobilį laužyti, arba bristi su guminiais žvejo batais.
„Tai vietinės reikšmės kelias ir jis visą gyvenimą buvo. Čia mano senelių sodyba, čia užaugau ir dabar gyvenu jau devintus metus, bet šiemet pirmi metai, kada kelias toks baisus. Vasarą jis buvo šiek tiek duobėtas, bet dabar – tragedija. Dėl to šiuo metu mano automobilis remontuojamas autoservise. Laukiu ir bijau, kokią sąskaitą gausiu“, – kalbėjo vairuotoja.
Šiuo keliu J.Židonytė-Kiaunė kasdien važiuoja į darbą, į Panevėžio miestą. „Baisiu žvyrkeliu, kol pasiekiu Berniūnus ir asfaltuotą kelią, važiuoju apie pusantro kilometro. Ir taip kiekvieną dieną tuo keliu pravažiuoju mažiausiai keturis kartus. Būna ir daugiau“, – sakė moteris.
Papušių kaimo gyventoja pastebėjo, kad kol tuo keliu, kol nevažinėjo miškovežiai ir sunkiasvoriai automobiliai, kelias nebuvo toks blogas.
„Du– tris kartus per metus šis kelias yra greideriuojamas, kurį laiką būna geriau. Pavasarį prie kelio būna pastatytas ženklas, draudžiantis važiuoti sunkiasvoriams automobiliais, bet vairuotojai jo nepaiso. Čia važiuoja ir miškovežiai, pernai reisus sukti pradėjo ir kita sunki technika, kuri iš karjerų veža smėlį“, – piktinosi J.Židonytė-Kiaunė ir pridūrė, kad panaši situacija yra ir žvyro keliuose nuo Naujamiesčio iki Upytės ar Sidabravo.
Kelią gadina miškovežiai
Panevėžio seniūnijos seniūnas Saulius Skrebė pastebi, kad šiemet, palyginti su praėjusių metų pavasariu, seniūnijoje esančių žvyrkelių būklė prastesnė, keliai bus tvarkomi, kai tik tam bus tinkamos oro sąlygos. Kol kas seniūnas gyventojų prašo kantrybės.
„Keliai seniūnijoje visur pravažiuojami, bet kad jie prašosi remonto – nesiginčiju. Neseniai kai kuriuos kelius greideriavom, bet tokiomis orų sąlygomis darbas nueina perniek, ir pinigai išmetami į balą. Prašau gyventojų kantrybės, reikia išlaukti tinkamų orų ir kelius tikrai tvarkysime“, – žada S.Skrebė.
Anot Panevėžio seniūno, vietinės reikšmės keliai seniūnijoje tvarkomi pagal poreikį: „Jeigu matome, kad duobės išsimuša ir jeigu greideriuoti nebeišeina, pilam žvyrą, jeigu duobės didesnės – rupesnio, ant viršaus smulkesnio“.
Pasak S.Skrebės, pernai po žiemos keliuose padėtis buvo geresnė, bet kodėl šiemet taip keliai išdarkyti, seniūnas tik spėlioja. „Nežinau, kodėl taip yra, bet keliai tikrai prastesnės būklės, – tvirtino jis ir tęsė: – Problema yra su miškovežiais, jie tais keliais važiuoja nepaisydami kelio ženklų, draudžiančių važiuoti sunkiasvoriais. Ir nors vairuotojai už tai baudžiami, baudas jie susimoka ir toliau važiuoja. Nebijo nei ženklų, nei baudų. Pastatyti policininkų ar patiems gaudyti pažeidėjus tikrai neišeina.“
Kaip teigė S.Skrebė, ženklai, draudžiantys važiuoti sunkiasvoriams automobiliams, įrenginėjami laikinai polaidžių metu – pavasarį ir rudenį.
Kaimai nesulaukia asfalto
Šilų kaimo bendruomenės pirmininkė Regina Turulienė sako, kad vietinės reikšmės keliukai tvarkomi nuolat, per metus greideriuojami po kelis kartus.
„Vietiniai keliukai nėra geri. Aišku, kad dabar šlapia, nepatogu, atsirado daug duobių, išmuštų provėžų, ir normalu, kad žmonės nėra patenkinti. Bet reikia logiškai galvoti – dabar pavasaris, šlapia visur. Be to, kas tokius kelius padarė? Patys gyventojai, kurie važiuoja su didelėmis mašinomis ir įvairiomis technikomis“, – kalbėjo R.Turulienė.
Anot Šilų kaimo bendruomenės pirmininkės, daug didesnės bėdos yra su rajoninės reikšmės keliais, kurie priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai, o juos prižiūri bendrovė „Kelių priežiūra“. Ji sako, kad kaimo gyventojų pagrindiniai keliai – rajoniniai – Šilai–Raguva ir Šilai–Vadokliai, kurie jau daug metų vairuotojams kelia problemas ir nemenkus iššūkius.
„Šiais keliais važiuojant automobilių dugnas siekia kelią, vairuotojai labai vargsta. Kas iš to, kad darbininkai pravažiuoja, kažkiek sutvarko tuos kelius, bet juos reikia tvarkyti iš esmės. Kol keliai nebus išasfaltuoti, tol ir kentėsime, vargsime, gadinsime automobilius. Jau nebesuskaičiuojam, kiek kartų buvo kreiptasi į „Kelių direkciją“, kiek prašyta, kiek raštų parašyta. Ir nieko. Senų seniausiai užregistruota, žada asfaltuoti, bet iš to nieko nesigauna. Kaip vargom, taip ir vargstam“, – kalbėjo R.Turulienė.
Vargsta kiekvieną dieną
Šilų bendruomenės pirmininkei antrina ir Vadoklių seniūnijos seniūnė Milda Tamokaitienė. „Didžiausios problemos su rajoniniais keliais. „Kelias nuo Mikėnų į Šilus, pro Alančius – baisus. „Kelių direkcijos“ prašom pagalbos, kad kelią sutvarkytų, bet visada sulaukiam tokio pat atsakymo – dabar ne laikas, oro sąlygos neleidžia. Nesakau, kad nieko nedaroma, patvarko kelius, bet kada reikia labiausiai, nieks nieko nedaro. Mums, gyventojams, tikrai sunku, vargstam kiekvieną dieną. Situacija sudėtinga“, – kalbėjo M.Tamokaitienė.
Anot seniūnės, vietinės reikšmės keliai ir keliukai tvarkomi kasmet ir nuolat prižiūrimi, tačiau jie taip pat nėra patenkinamos būklės.
„Dabar mūsų žvyrkeliai prasti. Jeigu leidžia galimybės, žmonės važiuoja aplinkkeliu, jeigu ne – važiuoja žvyru, automobiliai purvais ir dumblu aptaškyti, nuolat genda. Na, bet ką daryti, neturime iš ko rinktis. Jeigu dabar pradėtume greideriuoti, nebūtų jokios naudos. Laukiam, kol visas įšalas išeis, ir pradėsim tvarkyti keliukus“, – teigė M. Tamokaitienė.
Pasak seniūnės, žvyrkelius labiausiai gadina miškovežiai. „Mūsų seniūnija labai miškinga, todėl turim labai daug problemų ir su miškovežiais. Atrodo, draudžiamieji ženklai sustatyti, kalbamės, derinamės, kad važiuotų tik tam tikru laiku, bet taisyklių jie nesilaiko“, – apgailestauja M.Tamokaitienė.
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjo Rimo Samkaus duomenimis, šiemet Panevėžio rajono vietinės reikšmės kelių paprastajam remontui ir priežiūrai skirta 1 milijonas 244 tūkstančiai eurų. Jis teigia, kad rajoninės reikšmės keliai – problema, todėl dėl valstybinės reikšmės kelių ir žvyro dangos būklės Panevėžio rajono savivaldybė raštu kreipėsi į Lietuvos automobilių kelių direkciją ir bendrovę „Kelių priežiūra“.
Laiške rašoma:
„Panevėžio rajono savivaldybė šiomis dienomis sulaukia daugybės gyventojų skundų dėl itin blogos rajono teritorijoje esančių valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga būklės. Raštais, elektroniniais laiškais ir telefonu pranešama, kad dėl gausybės visame kelio plotyje atsiradusių duobių, išsipjovusių gilių provėžų kai kurie žvyrkeliai tapo nepravažiuojami.
Pažymėtina, kad iš kitų rajonų atvykstantieji nurodo išskirtinai prastą būtent Panevėžio rajono kelių būklę. Ypač nepatenkinti yra tie gyventojai, kuriems tokiais keliais į darbą ir atgal namo tenka važiuoti mažiausiai du kartus per dieną. Reguliaraus susisiekimo maršrutais keleivius vežantys vežėjai atsisako teikti paslaugas tol, kol išdaužyti lyg po karo žvyrkeliai nebus tinkamai sutvarkyti.
Savivaldybę pasiekia švietimo įstaigų informacija apie lūžtančius mokyklinius autobusus, socialinių darbuotojų pranešimai apie problemas lankant slaugos ir kitų socialinių paslaugų laukiančius gyventojus. Tikėtina, kad net ir specialiųjų tarnybų – greitosios medicinos pagalbos ar ugniagesių transportas kartais gali nepasiekti atskirų vietovių. Prašytume atkreipti dėmesį į išdėstytą informaciją ir imtis visų galimų priemonių valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga Panevėžio rajone būklei pagerinti.“
Panevėžio rajono savivaldybė iš LAKD gavo tokį atsakymą: „Šiuo metu Lietuvoje valstybinės reikšmės keliuose yra 5777 km rajoninių kelių su žvyro danga. Žvyrkeliai reikalauja nuolatinės priežiūros, todėl atsiradę defektai šalinami atsižvelgiant į orų sąlygas – žvyrkelių negalima tinkamai suprofiliuoti esant per daug sausai kelio dangai arba ilgą laiką gausiai lyjant.
Dėl šių priežasčių žvyro dangos gali būti rečiau profiliuojamos, tačiau jos yra stebimos ir darbai atliekami tik tada, kai dangų drėgnumas tampa optimalus.“
