„Tik dokumentai su kėbulu“, – toks tekstas skelbime, o nuotraukose – daužtas baltos spalvos ir 2010 m. laidos „Volkswagen Scirocco“. Už pastarąjį komplektą pardavėjas prašo 1 000 eurų.
„Tokių skelbimų tenka matyti labai dažnai, jie pabūna pusvalandį ir dingsta. Kam tie dokumentai parduodami – vagystėms dangstyti?“ – spėjo 15min skaitytojas.
Arba nesaugūs, arba vogti
Emilija Bardauskienė, VĮ „Regitros“ komunikacijos specialistė, akcentavo, kad pasitaiko atvejų, kai vienose šalyse baigtus eksploatuoti ar eismo įvykiuose stipriai sudaužytus, Lietuvoje taikliai metaliniais „frankenšteinais“ pramintus automobilius bandoma nelegaliai įteisinti kitose šalyse dar kartą.
„Vienas iš tokių pavyzdžių, kai iš nebetinkamo eksploatacijai automobilio kėbulo išpjaunamas identifikacijos numeris (VIN), kuris vėliau perkeliamas ant kito. Siekiant užregistruoti tokią transporto priemonę, panaudojami pirmojo automobilio registracijos dokumentai. Tai yra neteisėta veika“, – akcentavo specialistė ir pridūrė, kad neretai tokios praktikos imamasi norint užregistruoti ir vogtus automobilius.
Pasak jos, įtarus, kad bandoma legalizuoti automobilį panaudojant kitos transporto priemonės duomenis, informacija visuomet perduodama policijai.
„Mūsų nuomone, tokie atvejai turėtų ypač dominti teisėsaugos institucijas“, – pabrėžė pašnekovė.
Gali būti techniškai netvarkingi ir nesaugūs
E.Bardauskienė akcentavo, jog ypač svarbu suprasti tai, kad automobilis, ant kurio perkeliamas kitos transporto priemonės identifikacijos numeris, gali būti techniškai netvarkingas, nesaugus ir negali dalyvauti viešajame eisme.
„Dėl šios priežasties iš užsienio įvežtoms transporto priemonėms atliekame tapatumo nustatymą, kurio metu patikrinamas VIN, automobilių detalių ir jų pagaminimo datų atitikimas su registracijos dokumentais“, – aiškino komunikacijos specialistė.
Anot jos, Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos šalių, kuri registracijos metu tikrina ir vertina transporto priemonės identifikacijos numerį – šito esą nedaro net dalis senųjų Europos šalių.
Per metus – daugiau nei šimtas
Dalis duomenų, sakė E.Bardauskienė, tikrinami ir informacinėje sistemoje „Eucaris“. Joje dalis Europos valstybių keičiasi duomenimis apie jų šalyse registruotas transporto priemones, tad tokia informacija padeda įvertinti duomenų tikrumą.
Kai pamatai, kad koks nors 2015 m. BMW X5, visiškai sudegęs, nuskendęs parduodamas, ir už jį prašoma 15 000 eurų, supranti, kad parduodamas toli gražu ne automobilis.
„Tai gali padėti ir tiriant nusikaltimus, susijusius su transporto priemonėmis, kadangi šalys apsikeičia ne tik techniniais jų duomenimis, bet ir informacija apie transporto priemonių ar jų dokumentų vagystės faktus, įkeitimus, areštus, prarastus dokumentus ir registracijos numerio ženklus. Be to, kitais metais bus žengti pirmieji žingsniai link tokių duomenų keitimosi visos Europos Sąjungos mastu“ – pasakojo specialistė.
Jos teigimu, pernai „Regitros“ darbuotojai, įtarę identifikacijos numerio klastojimą, atsisakė registruoti 130 transporto priemonių. Šiemet iki lapkričio 27 d. jau buvo atsisakyta registruoti 126 transporto priemones. Pasak E.Bardauskienės, visais atvejais informacija buvo perduota teisėsaugos institucijoms.
Dažniausiai – motociklų dokumentai
Matas Buzelis, transporto skelbimų portalo „Autoplius.lt“ plėtros vadovas, akcentavo, kad kiekvienas skelbimas, patenkantis į portalo sistemą, yra moderuojamas ir peržiūrimas. Tiesa, vidutiniškai tam prireikia maždaug 12 valandų, todėl, sakė jis, tikimybė, kad kurį laiką tokie dokumentų pardavėjai gali netrukdomi skelbti informaciją, išlieka.
„Kartais iš tiesų pastebime tokių skelbimų. Kai pamatai, kad koks nors 2015 m. BMW X5, visiškai sudegęs, nuskendęs parduodamas, ir už jį prašoma 15 000 eurų, supranti, kad parduodamas toli gražu ne automobilis. Tokie skelbimai iš karto sistemoje blokuojami“, – pabrėžė pašnekovas.
Tiesa, anot M.Buzelio, dažniausiai parduodami ne automobilių, o motociklų ir motorolerių dokumentai.
„Žmonės atviru tekstu, nieko neslėpdami rašo, kad parduoda vieno ar kito modelio motociklo tvarkingus dokumentus. Ir daro tą labai lengva ranka“, – stebėjosi pašnekovas.
M.Buzelis akcentavo, kad atskirai transporto skelbimų portale matomi ir tie skelbimai, kurie buvo redaguoti. Jie taip pat peržiūrimi ir patikrinama, ar po patvirtinimo juose neatsirado neleistinos informacijos.
„Būčiau linkęs tikėti, kad vos pusvalandį ar valandą, ne ilgiau, tokie skelbimai vieši būna dėl mūsų darbuotojų reakcijos, o ne dėl to, kad toks didelis poreikis“, – vylėsi pašnekovas.
M.Buzelis kalbėjo, kad patiems dėl minėtų veikų kreiptis į teisėsaugos pareigūnus dar neteko.
