„Ši akcija nereiškia, kad mes imsime kiekvieną už rankos ir saugosime. Mes skatinsime atsakingumą, blaivią gyvenseną – ji, kaip liudija neseni įvykiai, naudinga ne tik keliuose“, – susitarimo pasirašymo metu komentavo Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
Jo teigimu, situacija Lietuvoje keliuose keičiasi į gera – ne tik mažėja žuvusiųjų skaičius, bet ir auga eismo dalyvių kultūra.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius Egidijus Skrodenis teigė, kad šis projektas, kurio ankstesnis laikotarpis buvo 2009-2015 metai, eismo saugumui davė daugiau nei bet kuris kitas LAKD vykdomas projektas.
Pasak jo, šis projektas apima visas eismo dalyvių grupes ir visas amžiaus grupes. Per 6 metus buvo surengta daugiau negu 200 didelių renginių ir daugiau nei 700 mažesnių. Visi jie skirti saugaus eismo propagavimui.
„Vienas svarbiausių projektų – skatinti žmonių atšvaitų naudojimą. Kai atšvaitą įteikia bendruomenėje gerbiamas kunigas ir paprašo jį nešioti, tai yra efektyvu“, – kalbėjo LAKD direktorius.
Jis pridūrė besitikintis, kad 2020-aisiais, pasirašant naują susitarimą, žuvusiųjų keliuose bus dvigubai mažiau nei šiandien.
Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas Gintaras Grušas pasidžiaugė bendradarbiavimu tarp bažnyčios ir valstybės.
„Pagrindinis to bendradarbiavimo bruožas – visi mes tarnaujame žmonių gerovei ir matome gerus to rezultatus. Visi matome, kiek prieš dešimt metų buvo žuvusiųjų ir kiek dabar jų yra sumažėję. Mūsų darbas nėra biurokratinis – mes siekiame pakeisti žmonių širdis ir išsaugoti gyvybes“, – projekto misiją apibūdino G.Grušas.
Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas šypsojosi išgirdęs pastabą, jog kelyje pamatytas policininkas yra tarsi angelas sargas – kiekvienas pareigūną išvydęs vairuotojas pasitikrina, ar užsisegė saugos diržą, ar automobilio šviesos yra įjungtos.
Jis pabrėžė, kad šio projekto darbas yra prevencinis, kurį įvertinti skaičiais labai sunku, tačiau statistika nemeluoja – žuvusiųjų keliuose skaičius mažėja.
„Tai yra mūsų visų bendro darbo rezultatas. Šio susitarimo pasirašymas rodo, kad mes supratome, jog tai – ne vienos institucijos problema. Tai yra visų mūsų problema ir tik nuo mūsų bendro darbo priklauso, kaip greitai mes tą problemą išspręsime“, – įsitikinęs L.Pernavas.
