Vairavimo mokytoja, keliautoja, du kartus konkurso „Geriausias Lietuvos vairuotojas“ laimėtoja Solveiga Dambrauskaitė-Bakutienė atkreipia dėmesį, kad pavasarinė saulė ne visuomet yra draugiška vairuotojams. Kai pateka ryte arba leidžiasi vakare, ji gali ne tik džiuginti, bet ir akinti. O tokiose situacijose reikia būti atidiems ir neprarasti orientacijos.
„Man labai patinka vairuoti, mėgstu keliauti automobiliu skirtingais sezonais. Tačiau kiekvienu metų laiku be bendrų eismo saugumo principų vairuotojai turėtų atkreipti dėmesį ir į specifiką.
Tarkime, jei prieš žiemą vairuotojams patariu atprasti nuo staigesnių judesių, išmokti teisingai stabdyti naudojantis ABS ar laikytis didesnio atstumo, tai pavasarį šių įgūdžių pamiršti nevalia. Ypač dėl to, kad važiavimo sąlygos keičiasi labai greitai, gero sukibimo su kelio danga ruožą gali netikėtai paįvairinti slidus posūkis, kuriam turime būti pasiruošę“, – sako Solveiga Dambrauskaitė.
Kaip mus veikia pavasaris
Saulė, vairavimo pedagogės teigimu, labai dažnai nuteikia optimistiškai. Tai yra gerai, bet tik iki tam tikros ribos. Pavasaris nereiškia atsipalaidavimo prie vairo (vairuotojai nusiramina – juk jau neslidu) ir jokiu būdu neturėtų asocijuotis su noru lėkti greičiau.
Pavasarį gali atrodyti, kad važiuoti yra saugiau, tad vairuotojai ima labiau pasitikėti savo įgūdžiais.
„Pavasarinė saulė ne tik akina, bet veikia ir mūsų psichologiją. Kai gera nuotaika, norisi ir atsipalaiduoti, ir muzikos automobilyje garsiau klausytis, ir greičio pedalą paspausti dėl kilusios euforijos. Iš to ir atsiranda pavojai.
Pavasarį gali atrodyti, kad važiuoti yra saugiau, tad vairuotojai ima labiau pasitikėti savo įgūdžiais. Žinoma, gal tai tik prielaidos, nebūtinai taisyklė. Tačiau patarčiau kiekvienam vairuotojui save stengtis stebėti iš šalies – ar pasikeitė vairavimo stilius. Manau, daugelis pripažins, kad pasijuto drąsesni prie vairo“, – pastebi S.Dambrauskaitė.
Pavasarį į kelius išvažiuoja daugiau eismo dalyvių
Nepaisant karantino suvaržymų, pavasarį eismas objektyviai suintensyvėja, nes į gatves išvažiuoja nemažai „sezoninių vairuotojų“. Tų, kurie žiemą automobilius buvo palikę garaže.
„Juk yra vairuotojų kategorija, kurie neperka žieminių padangų, nes vis tiek žiemą nevažinėja, laukia balandžio 1 d. Asmeniškai pažįstu net keletą tokių, kurie žiemą automobilius palieka garaže, nes nepasitiki savo sugebėjimais slidžiame kelyje“, – Solveiga Dambrauskaitė primena, kad pavasarį turime būti supratingesni ir dėmesingesni į eismą po pertraukos sugrįžtantiems kolegoms.
Prieš karantiną skubėjome, o kaip bus dabar?
Prieš karantiną greičio viršijimą psichologai aiškino taip: visi skuba gyventi, nudirbti kuo daugiau darbų per kuo trumpesnį laiką. Tačiau karantinas pakeitė mūsų kasdienius keliavimo įpročius. Ar dėl to vairuotojų bendruomenė galėjo prarasti įgūdžius?
Solveigos Dambrauskaitės-Bakutienės nuomone, vairavimo pertrauka, nesvarbu ar dėl žiemos, ar dėl karantino, negali nepalikti pėdsakų.
„Aš ir pati pajuntu: jei ilgesnį laiką nevairuoju, dingsta automatizmas, prie vairo nesijaučiu taip pat užtikrintai. Todėl reikia laiko įgūdžiams atgauti. Žinoma, kiekvienas žmogus individualus. Bet reakcijos laikui ar sugebėjimui sekti tai, kas vyksta aplinkui, pertrauka tikrai padaro poveikį.
Kuo daugiau turi praktikos, kuo dažniau vairuoji, tuo ir akiratis platesnis, lengviau sekti situaciją už automobilio lango“, – apibendrina vairavimo mokytoja.
Pavasario apgaulės
Regis, pavasaris jau nugalėjo žiemą. Tačiau pasitaiko rytų, kai stabdant automobilis netikėtai ima ir slysteli. Panašu, kad tikrai ne ant vandens, o ant plono leduko.
„Sukibimas su keliu vis dar gali skirtis skirtinguose ruožuose. Mus apgauna aplinka. Juk būna taip: žvelgi pro namų langą, šviečia saulė, nuotaika puiki. Tačiau išeini į lauką, o automobilio stiklas ar žibintai apšerkšniję.
Apsigauti galima ir sėdint automobilyje: juk šilta, ypač saulėtą dieną. Tad neatrodo, kad galėtų būti slidu. Tačiau reikia turėti mintyje, kad skirtingose vietose dėl netoliese esančių vandens telkinių, vyraujančių vėjų ar elementaraus šešėlio miškingoje teritorijoje gali susidaryti specifinis mikroklimatas. O ką jau kalbėti apie tiltus ir viadukus, ant kurių plikledis susiformuoja pirmiausiai“, – sako profesionali vairuotoja, turinti A,B ir C vairuotojo kategorijas.
Padangų keitimas
Kitas svarbus klausimas – kaip pasikeisti žiemines padangas ne per anksti (juk ir balandį pasninga), bet ir ne per vėlai?
„Tikrai nėra taisyklė, kad žiemines padangas reikia pulti keisti jau nuo balandžio 1 d. Jei jos nedygliuotos, neskubėkite ir stebėkite orų prognozę. Antraip balandžio, o kartais net ir gegužės mėnesį pasnigus ar pašalus gali tekti palikti automobilį namuose. Nes mūsų orai pavasarį neprognozuojami“, – S.Dambrauskaitė-Bakutienė prisimena ne vieną tokį permainingą pavasarį.
Ypač ydinga praktika, kai vairuotojai per vasarą nori „pabaigti“ senas žiemines, o kitai žiemai jau pirkti naujas.
Tačiau, pasak vienos geriausių Lietuvos vairuotojų, pernelyg delsti taip pat nėra gerai. Ypač ydinga praktika, kai vairuotojai per vasarą nori „pabaigti“ senas žiemines, o kitai žiemai jau pirkti naujas.
„Kai kuriems atrodo, kad tik žieminės padangos turi būti kokybiškos. O vasarai tinka bet kokios, jei tik protektorius ne mažesnis nei 1,6 mm, kaip reikalauja KET. Kai kas mąsto taip: ai tiks, kad tik negaučiau baudos. Daugelis nusiramina bent vienoje padangos vietoje pamatavę ir radę reikalaujamą protektoriaus gylį. Tačiau tiesa visai kitokia, nes ir vasarą iškyla avarinių situacijų, kai reikia staigiai stabdyti ar suvaldyti praradusį stabilumą automobilį. Juk ne dėl baudų mes padangas keičiame, o dėl savęs ir artimųjų, kuriuos vežame automobilyje“, – dėsto S.Dambrauskaitė-Bakutienė.
Pagalvokite patys, ko verta 1,6 mm protektoriaus riba palijus ar važiuojant didesniu greičiu? Ar visas padangos plotas tuomet dirba tolygiai efektyviai? Juk vieni padangų grioveliai ar įpjovos skirti stabdymui, kiti greitėjimui. Dar kiti prilaiko automobilį posūkiuose. Tad vieno padangos fragmento minimaliai taisyklių reikalavimus atitinkantis gylis nėra saugumo garantija.
Be to, žieminių padangų stabdymo kelias yra akivaizdžiai ilgesnis – tai įrodyta ne vien stabdymo testo metu. O ką jau kalbėti apie nudėvėtas padangas. O sutrūkinėjusios, guzuotos padangos ir virbruoja, ir sprogti gali pačiu nedėkingiausiu metu.
„Tai labai nesaugu, taupyti padangoms negalima – nei žieminėms, nei vasarinėms. Nes taip taupoma saugumo sąskaita. Stabdymo efektyvumas labai svarbus važiuojant ir nedideliu greičiu. O daugelis vairuotojų, pripažinkime, labai dažnai važiuoja greičiau, nes vadovaujasi logika, kad 10 km/val. nesiskaito. Toks mąstymas dar labiau pailgina stabdymo kelią“, – sako S.Dambrauskaitė-Bakutienė.
Tos pačios taisyklės visiems metų laikams
Taigi visai nesvarbu, koks metų laikas ar paros metas, visuomet galioja ta pati taisyklė: pasirūpinti automobilio būkle ir visada būti budriems, nes situacijų kelyje gali būti pačių įvairiausių. Todėl koncentruotis reikia į tai, ką darai prie vairo, o ne skrajoti padebesiais. Nepamirškime, kad net ir pavasarį ar vasarą smarkiau palijus neišvengiame avarijų net ir geruose keliuose, kuriuose gausu inžinerinių saugos įrenginių.
Tačiau saugumas priklauso ne tik nuo kelio ar automobilio saugumo sistemų – autoavarijas dažniausiai sukelia žmogus. Nes ne visuomet maksimalus leistinas greitis ir yra saugus greitis.
„Tarkime, staiga palijo ir ant kelio telkšo balos. Tai reiškia, kad automobilis bus linkęs akvaplanuoti, t.y. bus sunkiau valdomas. Saugų greitį (kaip ir tinkamas padangas) turi pasirinkti pats vairuotojas, kelininkai ar policija už mus neįvertins meteorologinių sąlygų“, – apibendrina pedagogė, Solveiga Dambrauskaitė-Bakutienė.
Kodėl rasoja langai
Dar vienas niuansas. Vairuotojas, prieš pradėdamas važiuoti, turi pareigą įsitikinti, ar tai saugu. Puikus pavyzdys – pavasarį (ir vėlgi dėl besikeičiančių orų) rasojantys langų stiklai. Jei per juos nesimato, tarkime, šoninio ar galinio vaizdo, važiuoti pavojinga. Tačiau automobilių aprasojusiais langais pasitaiko.
„Gali būti net kelios rasojimo problemos. Gal automobilio salone yra susikaupę vandens? Bet tai dažniau nutinka žiemą, kai ant kilimėlių prikrenta sniego. O gal tai salono filtro prolema, gali tekti jį pakeisti. Arba įsijungti kondicionierių, nes jis sausina orą. Langai gali rasoti ir dėl nesandarios aušinimo sistemos, bet tai – jau rimtas gedimas, dėl kurio reikia skubėti į dirbtuves pas profesionalus“, – visiems vairuotojams ramių ir saugių kasdienių kelionių linki S.Dambrauskaitė-Bakutienė.
Brangink gyvybę. Rinkis saugų greitį
Skiltis Saugukelyje.lt rengiama kartu su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija
