Uždaviniai, kuriuos tenka spręsti vasarinėms padangoms iš esmės tokie patys, kaip ir žieminiam automobilių apavui – stabdymo kelias turėtų būti kuo trumpesnis, pasipriešinimas vandenslydai kuo didesnis, mašinos valdymas tikslus, keliamas triukšmas mažas, o protektoriaus rašto ir gumos mišinio įtaka degalų sąnaudoms tokia pat, kaip penicilino uždegimą sukeliančioms bakterijoms.
Panašios klasės (ekonominės, vidutinės, „premium“) gaminiai, dienos šviesą išvydę skirtingų kompanijų fabrikuose, dažniausiai pasižymi gana panašiomis charakteristikomis, kaip ir konkurentų siūlomi analogai. Stebuklų nebūna, todėl, tarkim, pigiausios padangos paprastai gali pasigirti ne visa geidžiamiausių savybių derme, bet vienu kuriuo nors koziriu. Pavyzdžiui, didele rida, tačiau prastoku sukibimu su kelio danga. Arba geromis stabdymo savybėmis ant sausos kelio dangos, tačiau greita kapituliacija važiuojant per liūtį, keleto milimetrų vandens sluoksniu užpilto asfalto.
Žinant šiuos dalykus teoriškai pirkėjui tereikia įvertinti, kokiomis sąlygomis jam dažniausiai tenka keliauti ir pastudijavus palyginamųjų bandymų rezultatus ar pasikonsultavus su šios srities specialistu, priimti atitinkamą sprendimą. Praktiškai viskas šiek tiek sudėtingiau. Bėda ta, kad kai kurie padangų gamintojai gudrauja arba pristatydami savo produkcijos savybes, arba laimėdami testus specialiai šiam reikalui pagamintomis padangomis.
Praėjusių metų rudenį viešoje erdvėje buvo nemažai diskutuojama apie ES etiketes, klijuojamas ant žieminių padangų ir, kai kuriais atvejais, klaidinančias pirkėjus. Padangų prekybos bendrovės „Egzotika“ vadovas Rokas Lipeikis, komentuodamas šiuos dalykus atkreipė dėmesį, kad šiuo metu egzistuojanti testavimo metodika tinkama tik vasarinėms padangoms, tačiau ES etiketės ant žieminių padangų skelbia informaciją, surinktą nežiemiškomis sąlygomis atliekamuose oficialiuose bandymuose.
„Visiškai akivaizdu, kad tuos pačius gaminius testuojant skirtingomis sąlygomis bus gauti kardinaliai priešingi rezultatai. Tarkim atšalus iki -5 °C, gerai pliusinėje temperatūroje „dirbusi“ padanga gali pralaimėti varžovei, silpnai atrodžiusiai vasariškomis sąlygomis. Šia prasme ES ženklinimas tikrai nėra geras sufleris. Viskas priklauso nuo padangas parduodančio konsultanto kompetencijos ir sąžiningumo“, – teigė R. Lipeikis.
Vienas didžiausių padangų verslo autoritetų „Continental“ praėjusį rudenį viešu pareiškimu ragino gerinti neadekvačią padangų rinkos priežiūros sistemą Europoje po to, kai buvo paskelbti Vokietijos automobilininkų klubo ADAC ir nepriklausomos vartotojų organizacijos „Stiftung Warentest“ atliktų žieminių padangų bandymų rezultatai.
Bandant 165/70 R 14 dydžio žiemines padangas 80 km/val. greičiu važiuojančiu automobiliu, ant kurio buvo sumontuotos ES sukibimo ant šlapios dangos „C“ ženklinimu įvertintos „Continental ContiWinterContact TS 850“ padangos, jo stabdymo kelias ant šlapios dangos buvo 36,2 m. Tuo tarpų blogiausią rezultatą parodžiusio automobilio su Azijos gamintojo padangomis stabdymo kelias buvo bauginantys 49,6 metrai, nors padangos buvo pažymėtos tuo pačiu „C“ įvertinimu.
„Šis šokiruojantis pavyzdys, kai stabdymo kelias toje pačioje kategorijoje ant šlapios kelio dangos skyrėsi daugiau kaip 13 metrų, nėra pirmasis toks atsitikimas padangų pramonėje“, – komentavo Christianas Koetzas, Lengvųjų ir komercinių automobilių padangų EMEA regiono „Continental“ vadovas bei Europos padangų ir gumos gamintojų asociacijos ETRMA prezidentas.
