Trys reakcijos etapai
Reakcijos laikas – momentas, kai į smegenis išsiunčiamas nervinis impulsas, sužadinantis mus tam tikram veiksmui. Mūsų reakcija į šį signalą yra tam tikro atsakomojo veiksmo įgyvendinimas.
Visada reikia įvertinti ir tai, kad dalyvavimas eisme – ne individualus veiksmas, o sąveika su kitas eismo dalyviais, todėl svarbu gebėti iš anksto pritaikyti savo elgesį prie kitų eismo dalyvių elgesio, numatyti įvykius, kurie gali įvykti tam tikru momentu, ir pasiruošti atitinkamai reaguoti.
Labai svarbus veiksnys yra reakcijos pastovumas. Tai skirtumas tarp ilgiausio ir trumpiausio reagavimo į konkretų dirgiklį. Jei šis skirtumas yra didelis, tikėtina, kad vairuotojo reakcijos gali būti staigios, nepastovios, netinkamos. Kas tai lemia? Visi pašaliniai veiksmai, kuriuos vairuotojas atlieka vairavimo metu – kalbėjimas mobiliuoju telefonu, radijo perjungimas, vandens buteliuko atsukimas ir tiesiog per daug įtraukus pokalbis su pakeleiviu. Atitraukiantys dėmesį veiksmai gali būti tiesiog pražūtingi.
Tinkama reakcija – reikalingų ir protingų sprendimų priėmimas tada, kai jų reikia, kai vairuotojas teisingai ir laiku įvertina informaciją. Situacijos įvertinimui didelę įtaką turi vairavimo patirtis – kuo ji didesnė, kuo vairuotojo atmintyje daugiau įvairių situacijų „pėdsakų“, tuo tinkamesnis priimamas sprendimas. Gebėjimas greitai reaguoti nėra vienintelis saugaus vairavimo veiksnys. Reikia žinoti, kaip elgtis tam tikrose situacijose, kartais priimti netradicinius sprendimus.
LSMU docentė dr. Edita Mašanauskienė išskiria tris pagrindinius vairuotojo reakcijos etapus, kurių trukmę nurodo medicininėje literatūroje skelbtas tyrimas „Psychological factors in road safety“:
- kliūties pastebėjimo laikas – 0–0,7 sekundės (trukmė gali svyruoti priklausomai nuo kliūties padėties, jos judėjimo krypties ir greičio);
- pavojaus įvertinimas ir atitinkamo sprendimo priėmimo laikas – 0,2–0,6 sekundės (šio etapo trukmė priklauso nuo situacijos aiškumo, atmosferos sąlygų (esant rūkui arba naktį laikas bus ilgesnis), kitų eismo dalyvių skaičiaus, manevrų, kuriuos reiks atlikti skaičiaus;
- konkrečių vairuotojo veiksmų ir automobilio reagavimo į vairuotojo veiksmus laikas – 0,25–0,7 sekundės stabdant, 0,2 sekundės pasukant. „Taigi jei vairuotojo dėmesys nukreiptas į kelią, bendras reakcijos laikas gali svyruoti nuo 0,45 iki 2 sekundžių“, – sako medikė.
1320 informacijos vienetų
Vairavimo mokyklų instruktoriai visada įspėja, kad negalima į vairavimą žiūrėti atsainiai. Kelio ženklai, šviesoforai, eismo juostų ar pėsčiųjų perėjų žymėjimas – tik dalis informacijos, kurią gauna vairuotojas. Yra ir kitų eismo dalyvių, kurių elgesį reikia stebėti ir numatyti, yra pėstieji, galintys staigiai šokti nuo šaligatvio į perėją, dviratininkai, stovintys automobiliai, kelio dangos pasikeitimai ir t.t. Kiekvienas vairuotojas kelyje nuolat gauna ir apdoroja didžiulį informacijos kiekį
Apskaičiuota, kad važiuojant maždaug 50 km/h greičiu, per vieną minutę vairuotoją pasiekia 1320 informacijos vienetų. Naudodamas šią informaciją vairuotojas gali priimti konkrečius sprendimus ir reaguoti į tai, kas vyksta kelyje. Įvertinęs galimą riziką, jis gali sureaguoti per 0,45 – 2 sekundės, bet jei tuo metu jo dėmesys bus sutelktas į pašalinius dalykus, o ne į vairavimą, viskas gali baigtis labai liūdnai, nes gali gerokai prailgėti pirmasis reakcijos etapas – kliūties pastebėjimo laikas, iš esmės ir nulėmęs pavėluotą reakciją.
Rutina irgi pavojinga
Vairuodami daug sprendimų priimame intuityviai, o tai turi gerų, bet ir blogų pusių. Gerai, kai vairuodami intuityviai perjungiame pavaras ar įjungiame posūkius – tokie veiksmai neatitraukia mūsų dėmesio, tačiau intuityvus vairavimas kasdieniais žinomais maršrutais gali virsti pavojinga rutina ir turėti tragiškų pasekmių.
Nesvarbu, kaip gerai vairuotojas išmano maršrutą, jis neturėtų ignoruoti jį pasiekiančios informacijos, nes negalite būti tikri ar kelio atkarpoje eismo organizavimas staiga nepasikeitė, be to negalite žinoti kaip pasielgs kiti eismo dalyviai. Važiuojant žinomu maršrutu, vairuotojui kyla pagunda atlikti su darbu susijusias užduotis - telefonu susisiekti su klientais, kolegomis, susitarti dėl susitikimų ar juos perplanuoti ir pan. Tokios kelionės automobiliu yra labai pavojingos.
Vairavimo instruktorius Robertas Jacikevičius sako: „Labiausiai dėmesį blaško naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis, susikaupti trukdo ir daiktų ieškojimas, aparatūros reguliavimas. Visai nesvarbu, kad važiuoji žinomu maršrutu – nori naudotis telefonu, sustoks ir naudokis“.
Geras būdas išvengti rutinos, dėl kurios prarandamas budrumas, kartkartėmis keisti maršrutą: pvz., į darbą vieną dieną važiuoti vienu keliu, kitą kitu, trečią dar kitu. Taip vairuotojas turi galimybę lavinti koncentraciją, stimuliuoti smegenis, suteikdamas joms naujų dirgiklių.
Susikoncentruokite į vairavimą
Yra kelios paprastos taisyklės, kurių laikantis kelyje būsite gerokai saugesnis:
- vairuodami neblaškykite savęs net menkiausia su vairavimu nesusijusia veikla; jei žūtbūt reikia ką nors padaryti, pvz., pakeisti navigacijos nustatymus, paskambinti, geriau trumpam sustokite;
- stebėdami kelio ženklus, atminkite, kad jie nėra jūsų saugumo garantas – saugumą lemia jūsų ir kitų eismo dalyvių veiksmai;
- nevairuokite „mintinai“; venkite važiuoti tais pačiais maršrutais ilgą laiką; jei įmanoma, rinkitės skirtingus maršrutus, neatsipalaiduokite – budrumo reikia kiekvieną vairavimo sekundę.