Į 15min kreipėsi socialinio projekto „Altruistės“, atskleidžiančio talentingus vaikų globos namų auklėtinius, vadovas Darius Petrikauskas. Pastaruoju metu „Atžalyne“ dažnai besilankančio vyro dėmesį patraukė itin pavojinga, jo nuomone, pėsčiųjų perėja.
„Globos namai stovi vos pora metrų nuo labai intensyvaus eismo gatvės. Lengvieji, krovininiai automobiliai, viešasis transportas skrieja ja net nepristabdydami. Baisiausia, kad šią judrią gatvę kertanti pėsčiųjų perėja – vienintelė, kuria vaikų globos namų auklėtiniai gali išeiti už globos namų ribų, tai yra patekti į mokyklą ar parduotuvę.
Vos keli metrai nuo perėjos – posūkis, kuris dar labiau apsunkina padėtį, kadangi net ir leidžiamu greičiu važiuojantys automobiliai, pamatę perėjoje laukiantį pėsčiąjį, nespėja sustabdyti. Porą valandų stebėjome perėją, pamatėme nemažai avarinių situacijų“, – teigė vaizdo įrašą redakcijai pateikęs D.Petrikauskas.
Sulaukė neigiamo atsakymo
„Atžalyno“ administracija, D.Petrikausko žiniomis, ne kartą teikė prašymą dėl greičio mažinimo kalnelių įrengimo. Prašymai nebuvo patenkinti. Neva, įrengus tokius kalnelius, sulėtėtų eismas.
Jei šioje vietoje būtų ne vaikų globos namai, o mokykla, tai greičio ribojimai turbūt seniausiai būtų įdiegti. Globos namų vaikai yra kitokie?
„Rizika vaikų gyvybėms ten kyla kiekvieną dieną. Žinodami, jog šis žmogus turi galimybę priimti sprendimus ir pagreitinti įvykių eigą, susisiekėme su Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo valdymo organizavimo skyriaus vedėjo pavaduotoju Gintautu Degučiu. Iš pokalbio nesupratome, ar tokioje gatvėje įrengti kalnelius draudžia įstatymai, ar čia finansinio pobūdžio problema. Atsakymas buvo neigiamas“, – tikino pašnekovas.
G.Degutis skambinusiesiems tvirtino, kad Partizanų g. yra magistralinė, kad joje – didelis eismo intensyvumas, tad jei būtų įrengti „gulintys policininkai“, tai sustabdytų mašinų srautus. Be to, skųstis imtų žemagrindžių autobusų parko savininkai – būtų gadinamas jų transportas.
Valdininkas netgi kėlė klausimą, ar nereikėtų vaikų globos namų iškelti į kitą vietą. Jis pasiūlė kreiptis į Kauno policiją, nes tik ji gali nustatyti, viršija Partizanų g. važiuojantys automobiliai greitį ar ne. Jei keli vairuotojai būtų nubausti, „lakstymai“ aprimtų.
Beglobiai vaikai kitokie?
Socialinio projekto „Altruistės“ atstovai paklausė patarimo ir susisiekė su Kauno kelių policija. Jos atstovai paaiškino: viskas įmanoma, reikia tik nustatyti, kokį kalnelį įrengti būtų tikslinga, nes visokių jų yra, jie įrengiami atsižvelgiant į kelio pobūdį.
„Vadinasi, sprendimas yra, tiesiog tiek policijai, tiek „Atžalynui“ reikia Kauno valdžios „palaiminimo“ ir lėšų. Sužeistųjų ir žuvusiųjų skaičius eismo įvykių metu – viena opiausių problemų Lietuvoje. Tačiau labiau už statistiką gąsdina vadžios atstovų abejingumas sprendžiant šį klausimą.
Išvada peršasi tokia: greičio mažinimo kalneliai neatsiras tol, kol neįvyks kokia nelaimė. Ar iš tiesų Kauno miesto savivaldybė tokia skurdi, kad finansines skyles užkaišioja beglobių vaikų sąskaita? O gal tai gera niša pataupyti, kadangi neatsiras daugybės vaikų tėvų, besiskundžiančių savo atžalų saugumu? Jei šioje vietoje būtų ne vaikų globos namai, o mokykla, tai greičio ribojimai turbūt seniausiai būtų įdiegti. Globos namų vaikai yra kitokie?“ – piktinosi D.Petrikauskas.
Jo pateiktame vaizdo įraše gatvę bando pereiti „Altruisčių“ projekto darbuotoja. Įžengusi į gatvę, ji kantriai laukia, kol mašinos sustos. Tačiau vargiai kas stojo. O štai vaikai, pasak D.Petrikausko, kantriai nelaukia. Žinodami, kad jų niekas nepraleis, rizikuoja ir net perbėga gatvę.
Auklėtinius iškrausto
„Atžalyno“ direktorė Dalia Pajedienė patvirtino, kad problema egzistuoja, tačiau, jos nuomone, ši pėsčiųjų perėja nėra išskirtinė. Be to, ji nėra avaringa. Nelaimių šalia jos nebūta.
„Viskas priklauso nuo vairuotojų sąmoningumo. Vieni stoja vos tik pamatę link perėjos pareinantį vaiką, kiti nestabdo net jam įžengus į gatvę. Kreipiausi dėl to į valdžią. Sulaukiau atsakymo, kad ši gatvė – per didelė, jog įrengtų joje kalnelius. Mažiukus į mokyklą lydime mes, darbuotojai. Pirkome auklėtiniams liemenes, bendradarbiavome su policija“, – tikino „Atžalyno“ direktorė.
Neseniai moteris sužinojo, jog jos valdomus globos namus žadama pertvarkyti: iki naujų metų visi 52 vaikai bus iškeldinti į atskirus bendruomenės namus, šeimynas. Galbūt dėl to ir neskubama spręsti pavojingos pėsčiųjų perėjos problemos.
Tačiau iki reformos įgyvendinimo dar liko nemažai laiko, o vaikų gyvybėms pavojus gresia kasdien.
Įrengs papildomų saugumo priemonių
15min žurnalistė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, kur iškart imtasi problemos sprendimo paieškų.
Suplanuota abiejose kelio pusėse įrengti papildomus ženklus, ribojančius automobilių stovėjimą ties perėja. Taip pat suplanuota įrengti padidinto atspindžio pėsčiųjų perėjos ženklus.
„Situacija yra žinoma. Siekiant pagerinti šios perėjos matomumą, artimiausiu metu yra suplanuota abiejose kelio pusėse įrengti papildomus ženklus, ribojančius automobilių stovėjimą ties perėja. Taip pat suplanuota įrengti padidinto atspindžio pėsčiųjų perėjos ženklus. Esame sutarę su policija, kad jie atkreips dėmesį į šią vietą“, – patikino Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo vyr. specialistas G.Degutis.
Jis prisipažino, prieš kelias dienas telefonu sulaukęs vienos moters prašymo įrengti šioje vietoje greičio ribojimo kalnelius. Tačiau ši gatvė pagal juodųjų dėmių žemėlapį, kuriame sužymėtos avaringiausios miesto vietos, niekuo neišsiskiria iš bendro konteksto, tad to imtis nežadama.
