Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA specialistai pastebi, kad rudenį esant šlapiai kelio dangai automobilių vairuotojai dažnai patenka į pavojingas automobilio slydimo situacijas arba kitaip vadinamą akvaplanavimą. Akvaplanavimo metu vairuotojai praranda automobilio kontrolę.
Nesugebėdami suvaldyti automobilio, vairuotojai, susidurdami su kita transporto priemone, nuslysdami nuo važiuojamosios kelio dalies, partrenkdami žmogų ar numušdami kelyje pasitaikiusį objektą, sukelia skaudžių pasekmių tiek sau, tiek ir aplinkiniams. Bendrovės duomenimis, po akvaplanavimo įvykių automobiliai dažnai būna neremontuojami, o kiti įvykio dalyviai nukenčia nuo rimtų traumų, kurios neretai baigiasi net mirtimi.
„Akvaplanavimo metu automobilis gali „elgtis“ kelyje ne taip kaip tikimasi, stabdant gali pradėti slysti,“ – teigė Ekspertizių skyriaus vadovas-vyriausiasis ekspertas Andrius Žiukelis. Pasak eksperto, reikia atsižvelgti ir į pavojų keliančius senus lapus ant kelio dangos. Kai tam tikrose vietose kelyje susikaupia storesnis drėgnų lapų sluoksnis, toks ruožas tampa itin slidžiu. Vairuotojams vertėtų būti ypač atidiems lapais padengtuose kelio vingiuose.
Dažna avarijos akvaplanavimo metu priežastis – nesaugus vairavimas
Akvaplanavimas susidaro automobiliui važiuojant šlapia kelio danga tam tikru greičiu. Kuo didesnis greitis, tuo sunkiau tampa suvaldyti automobilį. Pavyzdžiui, automobiliui važiuojant 90 km/h greičiu kai kelio danga yra padengta vieno centimetro vandens sluoksniu, automobilio beveik neįmanoma suvaldyti.
Patys skaudžiausi atvejai užfiksuoti, kai vairuotojai, akvaplanavimo metu praradę automobilio kontrolę, išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą arba nuvažiuoja nuo kelio važiuojamosios dalies, numuša pėstįjį.
Atlikus tokių įvykių analizę, BTA draudimo bendrovės specialistai priėjo išvados, kad avarijų, nutikusių akvaplanavimo metu, dažna priežastis – vairuotojų saugaus vairavimo esant slidžiai kelio dangai taisyklių nesilaikymas. Vairuotojai dažnai laikė vairą viena ranka, važiavo nesaugiu greičiu, arba eksploatavo automobilį su netinkamomis važiuoti padangomis. Dėl šių priežasčių sunkiau valdyti automobilį.
Dauguma vairuotojų nesuvokia, kai pavojinga važiuoti šlapiu keliu, ypač kai jį dengia vandens sluoksnis. Lyjant arba tuoj po lietaus vandens sluoksnis ant kelio beveik niekada nebūna tolygus. Tam tikru greičiu važiuojant tarp padangų ir kelio dangos susidaro vadinamoji vandens plėvelė, kuri smarkiai sumažina sukibimą – dėl jos automobilis net ima „plaukti“. Net ir geriausios padangos neįstengs pakankamai sukibti su keliu. Tai matyti iš sukibimo koeficientų lentelės:
|
Greitis |
Sausa |
Šlapia |
Lietus |
Klanai |
|---|---|---|---|---|
|
60km/h |
1,0 |
0,75 |
0,6 |
0,5 |
|
90 km/h |
0,9 |
0,6 |
0,35 |
0,25 |
|
120 km/h |
0,8 |
0,5 |
0,25 |
0,1 |
|
140 km/h |
0,7 |
0,4 |
0,15 |
<0,05 |
Šaltinis: Sobieslavas Zasada, „Saugus greitis“.
Draudimo bendrovės BTA specialistai išskyrė svarbiausius saugaus vairavimo veiksmus siekiant išvengti akvaplanavimo:
- visų pirma būtina nuolat sekti automobilio techninę būklę – periodiškai tikrinti automobilio važiuoklės elementus, vairo mechanizmą;
- griežtai rekomenduojame naudoti gamintojo numatytų dydžių padangas ir ratlankius. Padangas keisti nelaukiant iki kol nusidėvės iki minimalaus protektoriaus rašto gylio;
- šiuo metu itin madinga ant automobilio montuoti kuo didesnio skersmens ratlankius su kuo platesnėmis padangomis. Vis dėlto grožį verta aukoti dėl saugumo. Plačios padangos didina akvaplanavimo tikimybę;
- bent kartą ar du (jeigu važinėjama daugiau) per metus, rekomenduojame reguliuoti ratų geometriją;
- esant šlapiai kelio dangai, ypač kai jį dengia didelis vandens sluoksnis, rekomenduojame važiuoti daug mažesniu tempu, kelio vingius įveikti mažesniu greičiu nei įprastai, laikytis didesnio atstumo iki priekyje važiuojančios transporto priemonės;
- būkite atidūs kelyje, ypač esant nepalankioms oro sąlygoms;
- pajutę, kad automobilis pradeda „plaukti“ keliu, nedarykite jokių staigių veiksmų – stipriai nestabdykite, nespauskite akseleratoriaus pedalo, nesukinėkite vairo.
