Pažanga visose srityse
Kaip teigia Susisiekimo ministerija, visų eismo dalyvių saugumą, kaip ir teigiamas tendencijas eismo saugumo srityje, lemia taikomų priemonių visuma: geras vairuotojų parengimas ir egzaminavimas, kelių eismo taisyklių laikymasis, saugos priemonių naudojimas (saugos diržai, šalmai, vaikiškos kėdutės, motociklininkų apsaugos ir pan.), techniškai tvarkingos transporto priemonės keliuose, saugi kelių infrastruktūra, taip pat tinkama eismo dalyvių priežiūra ir kontrolė, greičio matuoklių plėtra ir t.t. Kartu ypač svarbi ilgametė švietėjiška saugaus eismo veikla.
„Pažangos šioje srityje siekiame glaudžiai bendradarbiaudami su policija, Vidaus reikalų ministerija, mūsų pavaldžiomis įstaigomis – Lietuvos transporto saugos administracija, Lietuvos automobilių kelių direkcija, Transporto kompetencijų agentūra. Daug dėmesio eismo saugai skiriama planuojant valstybės investicijas į kelių infrastruktūrą.
Be to, pastaraisiais metais visoje Lietuvoje daug dėmesio skiriama ir dviračių infrastruktūros plėtrai – šis aspektas teigiamai veikia dviratininkų saugumo statistiką. Pernai su savivaldybėmis ir Lietuvos automobilių kelių direkcija susitarta dėl principų formuojant pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūros Lietuvoje plėtros prioritetus, sukurtas prioritetinis sąrašas – nuo 2022 m. pabaigos iki 2024 m. pabaigos planuojama nutiesti ar suremontuoti 400 km dviračių ir pėsčiųjų takų.
Pastaraisiais metais Lietuvoje matoma žūčių keliuose mažėjimo tendencija patvirtina, kad bendromis daugelio institucijų ir visuomenės pastangomis judame teisinga kryptimi, tačiau mūsų galutinis tikslas – nulis žūčių. Dėl to privalome ir toliau visapusiškai didinti eismo saugą, visų dalyvių sąmoningumą keliuose“, – rašoma Susisiekimo ministerijos pateiktame atsakyme.
Išvadas daryti anksti
Saugaus eismo specialistai sutinka, kad priemonių visuma daro įtaką eismo saugumui, tačiau džiaugtis vienerių metų statistika yra kiek anksti. Pasak vairuotojų mokytojo Artūro Pakėno, jei eismo įvykių ir žūčių juose statistika kiekvienais metais būtų geresnė už ankstesnius, tuomet būtų galima daryti prielaidas, kas lėmė tokias tendencijas. Dabar, anot pašnekovo, išvadas daryti dar gana sunku.
„Reikėtų žiūrėti į tai, kokie tie eismo įvykiai yra, dėl kokių priežasčių tos avarijos nutinka. Nes statistika atspindi ne viską. Užtenka vienos autobuso avarijos ir turime statistikoje kelias dešimtis papildomų sužeistųjų. Aišku, kuo toliau, tuo labiau didėja žmonių suvokimas, sąmoningumas. Gal kiek mažiau lekiančių, skubančių. Juk tikrai ne visi magistralėje vasarą važiuoja maksimaliu leistinu greičiu. Kiti važiuoja kiek lėčiau ir tokių žmonių daugėja. Automatiškai kelyje mažiau rizikos, jei važiuojama lėčiau.
Tačiau ta vienerių metų statistika dar neparodo tendencijos, kur link mūsų visuomenės suvokimas apie saugų eismą juda. Vienais metais statistika geresnė, kitais – blogesnė, tad išvadas daryti sunku. Jei tai būtų tendencingas mažėjimas, dešimtį metų kasmet vis mažėjant avaringumui, mirtingumui, tada būtų galima kalbėti drąsiau“, – sakė vairavimo mokytojas Artūras Pakėnas.
