Draudikai pastebi, kad šiemet gerokai išaugo susidūrimų su laukiniais gyvūnais, o kaip rodo ilgametė statistika, šių eismo įvykių daugiausiai – būtent rudenį.
Susidūrimų skaičius didėja kasmet
Draudimo bendrovės ERGO duomenimis, nuo 2020 metų pradžios užfiksuota virš 3 tūkst. susidūrimų su laukiniais gyvūnais nulemtų žalų. O KASKO draudimą turintiems klientams išmokėta 6,16 mln. eurų. Negana to, kiekvienais metais tokių žalų daugėja – 2020-ais užfiksuotos 532, 2021-ais – 558, 2022-ais – 662, o pernai – jau 703. Šie metai nėra išimtis – ERGO klientai patyrė jau 595 susidūrimų su žvėrimis nulemtas žalas.
Kaip pastebi ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas, dažniausiai susiduriama su stirnomis, rečiau – su elniais ir briedžiais. Tiesa, po susidūrimų su pastaraisiais transporto priemonės dažnai yra neberemontuojamos. Be to, nors Lietuvoje laukiniai gyvūnai keliuose kelia pavojų visus metus, būti papildomai atsargiems reikėtų būtent dabar.
„Ilgamečiai mūsų duomenys rodo mažėjantį sezoniškumą, tačiau aktyviausiu išlieka ruduo. Panašu, kad šiemet užfiksuosime dar vienus rekordinius susidūrimų su laukiniais gyvūnais keliuose metus. Deja, per šiuos incidentus ne tik sugadinama daugybė transporto priemonių, bet jie taip pat nulemia sunkius sužalojimus ir žūtis. Todėl, matydami žvėrių aktyvumo keliuose tendencijas, šiuo metų laiku kelyje rekomenduojame išlaikyti kuo didesnį budrumą“, – perspėja pašnekovas.
Išmokoms – jau beveik 1,5 mln. eurų
Anot R.Bieliausko, auga ne tik susidūrimų su laukiniais gyvūnais atvejų skaičius, bet ir žalų sumos. 2020 metais vidutinė klientams, kurie savo automobilius apdraudė KASKO, skirta išmoka po susidūrimų su žvėrimis siekė mažiau nei 2 tūkst. eurų, pernai perkopė minėtą sumą, o šiemet siekia 2,3 tūkst. eurų.
Viena didžiausių šių metų žalų, kuri siekė apie 29 tūkst. eurų, užfiksuota žiemą, kai po susidūrimo su stirna „Porsche“ automobilis atsitrenkė į medį. Birželį dėl laukinių gyvūnų kelyje nukentėjo du BMW markės automobiliai. Vienas jų po susidūrimo vertėsi ant stogo, kitas – trenkėsi į medį. Abu kartus išmokų sumos siekė apie 50 tūkst. eurų. Daug nuostolių padaro ne tik didesnių laukinių gyvūnų nulemti incidentai, bet ir į automobilio priekinę dalį atsitrenkę ir ten dažniausiai montuojamus išmanius priedus pažeidę mažesni žvėrys.
„Kiekvienais metais stebime ne tik dėl šių susidūrimų augantį incidentų skaičių, bet ir dėl atnaujinamo autoparko Lietuvoje didėjančias žalas. Panašu, kad šiemet joms teks skirti daugiausiai lėšų. Kai pernai nuostolių atlyginimui skyrėme bei rezervavome 1,45 mln. eurų, šiemet iki rugsėjo vidurio ši suma yra vos 80 tūkst. eurų mažesnė. Tačiau, iki metų pabaigos liko dar keli mėnesiai, o pernai vien paskutinį ketvirtį žalų atlyginimui skyrėme daugiau kaip 450 tūkst. eurų“, – statistiką pristato ERGO atstovas.
Kaip elgtis įvykus incidentui?
Tam, kad neįvyktų susidūrimai su laukiniais gyvūnais, R.Bieliauskas akcentuoja būtinybę būti kuo atsargesniems šalies regioniniuose keliuose, kur dažniausiai nėra pastatytų tvorų. Ypatingo dėmesio reikia tamsiu paros metu ir auštant – būtent tuomet įvyksta daugiausiai nelaimių. Papildomas susikaupimas būtinas tuose ruožuose, kuriuose apie žvėrių keliamą pavojų įspėja specialūs kelio ženklai.
„Svarbu išlaikyti saugų greitį, kad prireikus pavyktų sustabdyti ir praleisti kelyje pasirodžiusius laukinius gyvūnus. Taip pat patariama išlaikyti saugų atstumą nuo kitų transporto priemonių ir jų nelenkti be reikalo. Pamačius žvėrį ant kelio būtina pristabdyti, jei reikia – sustoti ir palaukti, kol žvėris pasišalins. Jam pasišalinus taip pat dar reikėtų palaukti, įsitikinti ar iš miško jų neateina daugiau. Jokiu būdu negalima signalizuoti šviesomis ar garsiniu signalu, nes tai gali iššaukti neprognozuojamą laukinio gyvūno elgesį“, – pataria ERGO atstovas.
Jei nelaimės nepavyksta išvengti ir eismo įvykio metu sužalojamas gyvūnas ar apgadinama transporto priemonė, būtina kviesti policijos pareigūnus numeriu 112.
„Jie užregistruos incidentą, o vėliau draudimo bendrovė pagal KASKO sąlygas atlygins patirtus nuostolius. Pasišalinimas vėliau gali būti traktuojamas kaip pabėgimas iš įvykio vietos, tad galima sulaukti baudos ir net teisės vairuoti atėmimo. Be to, sužeistu ar nugaišusiu laukiniu gyvūnu turėtų pasirūpinti atitinkamos instancijos, patiems artintis prie sužeisto žvėries nereikėtų, nes šis, būdamas šoko būsenoje, gali pulti“, – pataria ERGO atstovas.
