Pėsčiasis ir vairuotojas – priešprieša ar partnerystė?

Vairuotojai ir pėstieji – dvi eismo dalyvių grupės, neretai laikomos priešiškomis. Tačiau specialistų teigimu, nesutarimus dažniausiai sukelia vienas veiksnys – Kelių eismo taisyklių nesilaikymas.
Pėstieji
Pėstieji / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

„Nemanau, kad pėstieji ir vairuotojai vieni kitus laiko priešais. Jų tikslas yra tas pats – pasiekti tam tikrą vietą kuo greičiau ir su kuo mažesnėmis sąnaudomis. Tik priemonės tikslui pasiekti skiriasi“, – sakė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentė Laura Šeibokaitė.

Jos manymu, priešiškumą tarp šių eismo dalyvių dažniausiai sukelia netinkamas elgesys vieni kitų atžvilgiu ir taisyklių nesilaikymas.

„Jei pėsčiasis kirs kelią netinkamoje vietoje arba žengs į perėją net nepažiūrėjęs į kelią, normalu, kad vairuotojas nervinsis, nes jam permetama atsakomybė už pėsčiojo saugumą. Ir atvirkščiai, jeigu vairuotojas elgsis agresyviai, tai dirgins pėsčiąjį“, – sakė VDU docentė.

Svarbu nepamiršti atšvaitų

Specialistai pastebi, kad dažniausiai neatsakingai elgiasi tie pėstieji, kurie patys nevairuoja. Būtent dėl šios priežasties jiems sunku suvokti automobilio galimybes ir pavojų, kuris gali kilti dėl neatsargaus elgesio.

O didžiausia klaida, kurią daro pėstieji – tamsiu paros metu ar esant prastam matomumui į gatvę išeiti neprisisegus atšvaito ar nevilkint ryškiaspalvės liemenės.

„Abu šie dalykai yra labai susiję. Kol pėstieji neturi patirties ir nežino, kaip jų tamsūs drabužiai atrodo iš vairuotojo perspektyvos, jiems sunku suvokti atšvaitų reikalingumą. Vis dėlto net ir vairuojantys pėstieji dažnai daro tą pačią klaidą, galvodami, kad nieko nenutiks, nes, pavyzdžiui, atstumas, kurį reikia nueiti, yra neilgas.

Kodėl taip yra? Žmonės dažnai nėra pajėgūs galvoti kompleksiškai. Eidami į gatvę galvojame, kaip mums pasiekti tam tikrą tikslą, o ne kaip saugiai tą tikslą pasiekti“, – sakė L.Šeibokaitė.

Lietuvos kelių policija primena pėstiesiems, kad kirsti kelią galima tik leistinose vietose, o žengti į perėją – tik įsitikinus, kad yra saugu ir transporto priemonės sustojo praleisti. Taip pat prašoma einant per gatvę nedelsti, nestoviniuoti ir nesinaudoti mobiliaisiais telefonais.

Trūksta bendravimo

Nesusikalbėjimą kelyje tarp pėsčiųjų ir vairuotojų sukelia ir komunikacijos trūkumas. Pastebima, kad šios dvi eismo dalyvių grupės beveik visiškai nebendrauja tarpusavyje, o štai Vakarų Europoje neretai prieš atlikdami manevrą pėstieji ir vairuotojai pasižiūri vieni į kitus laukdami patvirtinimo dėl savo elgesio.

„Pavyzdžiui, prie perėjos priėjęs pėsčiasis nepuola į gatvę, o stebi automobilį ir taip supranta vairuotojo ketinimus, kad šis sustos ir jį praleis. Dar galime pamatyti, dažniausiai užsienyje, kaip pėstieji pakelia ranką padėkodami vairuotojams ir, atvirkščiai, vairuotojai dėkodami pamoja.

Lietuvoje bendravimo ir bandymo užmegzti akių kontaktą yra mažai.

Lietuvoje bendravimo ir bandymo užmegzti akių kontaktą yra mažai ne tik tarp pėsčiųjų ir vairuotojų, bet ir tarp vairuotojų tarpusavyje.

Man atrodo, kad jei šios eismo dalyvių grupės bendrautų tarpusavyje, daug greičiau pasiektų kelionės tikslą ir būtų daug mažiau nesusikalbėjimo ar priešiškumo“, – sakė L. Šeibokaitė.

Norint išvengti nelaimės, vairuotojai taip pat visą laiką turi būti budrūs, o priartėję prie pėsčiųjų perėjos visada pristabdyti greitį, sustoti ir praleisti pėsčiuosius. Esant prastam matomumui, vairuotojai turi imtis papildomų saugumo priemonių ir, žinoma, pasirinkti saugų greitį ir prie vairo nesinaudoti mobiliuoju telefonu.

Automobilio ir pėsčiojo susidūrimo pasekmės
Automobilio ir pėsčiojo susidūrimo pasekmės

Kodėl nesilaikoma taisyklių?

„Transporto priemonės susidūrimą su pėsčiuoju dažniausiai lemia abipusis Kelių eismo taisyklių nesilaikymas. Vairuotojai turi laikytis jiems privalomų reikalavimų pėsčiųjų atžvilgiu, o pėstieji turi vykdyti jiems nustatytas pareigas“, – rašoma Lietuvos kelių policijos komentare.

Vis dėlto, nors saugaus eismo taisyklės yra gana paprastos, o pasekmės skaudžios, vis dar pastebima, kad žmonės ne visada jų laikosi.

„Rasti vieną priežastį būtų labai sunku. Tai gali būti ir nacionalinis lietuvių bruožas, juk mūsų etninės grupės išlikimą lėmė taisyklių nesilaikymas. Mes vis dar nepasitikime taisyklėmis ir kažkodėl galvojame, kad žmonės jas laužydami gyvena sėkmingiau.

Mes vis dar nepasitikime taisyklėmis ir kažkodėl galvojame, kad žmonės jas laužydami gyvena sėkmingiau.

Jei pažvelgtumėte į diskusijas, kad ir spaudoje ar komentaruose, prieš įvedant naują taisyklę, rastumėte daugybę įvairiausių nuomonių ir argumentų prieš. Ir nors mokslas yra įrodęs, kad taip saugiau, žmogui sunku tai suvokti.

Labai sunku savanoriškai keisti savo įpročius, elgesį, tam reikia aukščiausio sąmoningumo lygio. Todėl dažniausiai būtinos kompleksinės priemonės, kad tas elgesys keistųsi. Pavyzdžiui, skatinant vairuotojus prisisegti saugos diržus, naujuose automobiliuose yra įdiegta sistema, skleidžianti garsinį signalą, jei diržas nėra užsegtas. Taip užsisegti saugos diržą tampa lengviau, nei klausytis to cypimo“, – sakė VDU docentė.

Branginkime gyvybę. Saugokime vieni kitus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis