Remiantis Lietuvos policijos duomenimis, pernai 21 proc. eismo įvykių lėmė pėsčiųjų Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimai. Daugiau eismo įvykių – 35 proc. – kilo dėl nesaugaus arba viršyto leistino greičio.
Akivaizdu, kad yra kur pasitempti – tik sąžiningas KET laikymasis, atsakingumas ir pagarba kitiems eismo dalyviams gali užtikrinti saugumą. Pastebima, kad pėstieji perėjose kartais jaučiasi pernelyg drąsiai, neįvertina aplinkos ir oro sąlygų, įsivaizduoja, kad net akinant saulei ar smarkiai lyjant vairuotojas jį ne tik laiku pamatys, bet ir spės sustoti.
Į važiuojamąją dalį galima tik tvirtai įsitikinus saugumu.
Dėl suteikiamo pirmumo kai kurie pamiršta, kad žengti į važiuojamąją dalį galima tik tvirtai įsitikinus saugumu. Ar skubėdamas per perėją kada susimąstėte, kad artėjantis vairuotojas gali būti vienas iš tų, kuriam atrodo, kad viršyti greitį – nieko tokio?
Žinoma, taisyklių turi laikytis visi. Tik surėmę pečius pasieksime, kad kelyje saugiai galėtų jaustis kiekvienas. Nuo ko pradėti? Paklauskite savęs – ar keliaudamas į darbą, parduotuvę, vedžiodamas šunį padariau viską, kad ir pats, ir kiti eismo dalyviai būtų saugūs?
15min primena, kaip taisyklingai pereiti pėsčiųjų perėją.
Kaip saugiai pereiti gatvę pėstiesiems?
- Pereiti gatvę galima tik pėsčiųjų perėjose, o kur jų nėra – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją.
- Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad tai saugu.
- Tamsiuoju paros metu neapšviestuose kelio ruožuose būtina segėti atšvaitus, rekomenduojama neštis šviečiantį žibintą, vilkėti ryškiaspalvę liemenę.
- Vietose, kur eismas reguliuojamas, pėstieji privalo vadovautis šviesoforais su pėsčiųjų simboliu, o kai jų nėra – transporto šviesoforų signalais.
- Žengdami į važiuojamąją dalį venkite bet kokių dėmesį blaškančių veiksmų, pavyzdžiui, nesinaudokite mobiliuoju telefonu.
- Važiuojamojoje dalyje pėstieji neturi delsti ar stoviniuoti. Nespėjus pereiti gatvės, sustokite saugumo salelėje arba ant paženklintos ar įsivaizduojamos linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus.
- Užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn, pėstieji, atsižvelgdami į tai, kurioje važiuojamojoje dalyje jie yra, privalo baigti pereiti ją arba sustoti saugumo salelėje.
- Artėjant specialiajai transporto priemonei su įjungtais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais, pėstieji neturi eiti per važiuojamąją dalį, o joje esantys privalo nedelsdami pasitraukti.
Svarbiausi kritetijai
Kaip paaiškino 15min kalbintas V.Pumputis, pirmosios pėsčiųjų perėjų įrengimo taisyklės buvo patvirtintos beveik prieš dešimtmetį, o 2016 metais pakoreguotos dar labiau sugriežtinant. Svarbiausia, anot jo, užtikrinti, kad kiekviena perėja būtų saugi.
Svarbiausia užtikrinti, kad kiekviena perėja būtų saugi.
15min paprašytas paaiškinti, kokie svarbiausi kriterijai lemia pėsčiųjų perėjų saugumą V.Pumputis išaiškino, kad vienas jų – greitis. Jis neturėtų būti didesnis kaip 50 km/val. Be to, anot pašnekovo, į vieną pusę gali būti daugiausiai 2 eismo juostos, taip pat nustatyta, kokiais atvejais turi būti įrengiamos iškiliosios salelės. Dar vienas, tačiau ne mažiau reikšmingas reikalavimas, kad visos pėsčiųjų perėjos būtų tinkamai apšviestos.
Taip pat svarbu laikytis keliamų pločio reikalavimų, užtikrinti gerą matomumą bei tinkamą aplinką. Pėsčiųjų perėjos negali būti įrengiamos gyvenvietės požymių neturinčiose, o užmiestį primenančiuose ruožuose, nes tai turi neigiamą įtaką eismo saugos požiūriu. Kalbant paprasčiau, tokiose vietose vairuotojai perėjų nesitiki, o grėsmės neįvertinę pėstieji dažnai nukenčia.
15min kalbintas V.Pumputis atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais pėsčiųjų žūčių mažėja. Be to, anot jo, rečiau kyla eismo įvykių dėl pėsčiųjų nepraleidimo perėjose ir kitų vairuotojų pareigų pėstiesiems nevykdymo.
Griežtesni reikalavimai davė teigiamų rezultatų
Ar gerėjanti situacija – atsitiktinumas, ar sėkmingos eismo politikos rezultatas? Kelių ir oro transporto politikos grupės vyresniojo patarėjo teigimu, pastaraisiais metais įvesti Kelių eismo taisyklių pakeitimai suveikė teigiamai. Visų pirma, anot jo, verta paminėti 2018-ųjų lapkritį įsigaliojusį reikalavimą praleisti ne tik į perėją jau įžengusius, bet ir tą daryti besiruošiančius pėsčiuosius.
„Kartais, – pridūrė jis, – žmogus skuba pereiti gatvę ir nepastebi, kad kita juosta važiuojantis automobilis nestoja. Tai vienas iš pavojingiausių vairuotojų pažeidimų, kuriuos policijos pareigūnai vertina labai griežtai. Žinote, situacija keistųsi daug greičiau, jeigu kiekvienas suprastų, kad pėsčiasis yra neapsaugotas eismo dalyvis, kuris gali būti tavo paties artimas žmogus – tėvas, motina ar vaikas.“
Nors dėl užpernai patvirtinto reikalavimo, kad „pėstieji, prieš įžengdami į važiuojamąją dalį ir eidami ja, turi vengti bet kokių veiksmų (naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis ir panašiai), kurie atitrauktų jų dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos kelyje stebėjimo ir trukdytų įsitikinti, kad eiti saugu“ sulaukta visuomenės kritikos – šiandien daugelis jau apsiprato ir eidami per gatvę elgiasi atsakingiau.
Už lango prasidėjus pavasariui į gatves, kaip ir kiekvieną pavasarį, išrieda dviračių ir paspirtukų mėgėjai. Verta prisiminti, kad kirsti važiuojamąją dalį važiuojant pėsčiųjų perėjomis – draudžiama, išskyrus atvejus, kai kelias pažymėtas specialiu dviračių tako ženklu.
Brangink gyvybę. Laikykis kelių eismo taisyklių reikalavimų
Skiltis Saugukelyje.lt rengiama kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos
