Plikledžio spąstai vairuotojams – kaip išvengti slydimo ir ką daryti paslydus?

Plikledžiu padengtas asfaltas – vienas pavojingiausių gamtos reiškinių vairuotojams. Iš pažiūros nepastebimas „juodasis ledas“ dažnai pakiša koją mažiau patyrusiems ar atsipalaidavusiems eismo dalyviams.
Avarijos vietoje
Avarijos vietoje / Tomo Markelevičiaus nuotr.

Praėjusį antradienį kaip tik toks ledas tapo lemtingu vairuotojams, važiavusiems greitkeliu Panevėžys – Vilnius. Čia kelių dešimčių kilometrų atkarpoje nuo kelio nuvažiavo 11 automobilių ir sunkvežimis.

GAZAS.LT pavyko susisiekti su vairuotoju, kuris lemtingą rytą sudaužė „Peugeot“. Į skiriamąją juostą nuslydęs automobilis trenkėsi į atitvarus ir apsivertė. Vairuotojas per avariją nenukentėjo, tačiau automobilį remontuoti vargu ar įmanoma.

Tomo Markelevičiaus nuotr./Avarijos vietoje
Tomo Markelevičiaus nuotr./Avarijos vietoje

Automobilis sudužo akimirksniu

„Peugeot“ vairavęs panevėžietis Sigitas pasakojo, kad slysti pradėjo staiga, o automobilio suvaldyti jam nepavyko, nors tą daryti vyras ir bandė.

„Aš lenkiau kitą automobilį. Pirmoje juostoje važiavo vairuotojas su klevo lapu. Jis važiavo maždaug 90 km/h. Aš važiavau iki 110 km/h ir rikiavausi į antrą juostą. Tik pasukau į kitą juostą ir automobilis pradėjo nevaldomai slysti. Nežinau, ką spaudžiau – ar stabdį, ar akseleratorių, bet automobilis slydo, kur norėjo.

Bandžiau ir vairuoti, išlaikyti automobilį ant kelio, bet niekas nebepadėjo. Jei būčiau žinojęs, kad slidu, būčiau nelenkęs. Kelias atrodė šlapias, temperatūra buvo keli laipsniai šilumos. Gal pirma juosta ir nebuvo slidi, bet antroje buvo ledas“, – sakė automobilį sudaužęs panevėžietis.

Tomo Markelevičiaus nuotr./Avarijos vietoje
Tomo Markelevičiaus nuotr./Avarijos vietoje

Vairuotojai per daug pasitiki automobiliu ir savo įgūdžiais

Panevėžio Darbo rinkos mokymo centro Vairuotojų praktinio mokymo vadovas Vytautas Šakėnas įvardijo, kodėl kelyje susidaro tokios situacijos, ko vairuotojai nepadaro ar ką daro blogai važiuodami per plikledį.

Nors automobilio skydelyje rodoma temperatūra gali siekti tris laipsnius šilumos, tai dar nereiškia, kad tokia pati yra ir asfalto temperatūra.

„Dabartiniai automobiliai rodo oro temperatūrą. Tai dažnai apgauna vairuotojus. Nors automobilio skydelyje rodoma temperatūra gali siekti tris laipsnius šilumos, tai dar nereiškia, kad tokia pat yra ir asfalto temperatūra.

Po šaltos nakties asfaltas tuo metu gali būti atšalęs iki trijų laipsnių žemiau nulio. Žinoma, kelininkai barsto druską, bet ar galima ją paberti tolygiai? Labai sunku prognozuoti, kurioje vietoje gali būti plikledis, slidus ruožas“, – teigia V.Šakėnas.

Koją dažniausiai pakiša pagrindinis vairuotojų priešas – greitis. Kelių eismo taisyklės apibrėžia daug faktorių, nuo kurių priklauso saugus greitis. Saugus greitis – nebūtinai maksimalus leistinas greitis.

„Vienas vairuotojas tą patį ruožą sėkmingai pravažiuos 130km/h greičiu. Kitas nuo kelio nuslys važiuodamas 80 km/h. Daug kas priklauso nuo vairuotojo patirties. Reikia įvertinti ne tik kelią, bet ir save, nebūti „ereliu“ tokiomis eismo sąlygomis. Jau geriau įtarti, kad gali būti ledas ir važiuoti lėčiau. Tegul kiti automobiliai jus lenkia. Tiesa, pas mus keliuose yra viena problema – bandos jausmas. Jei tu važiuoji lėčiau, o tave visi lenkia, tu automatiškai pagreitini važiavimą. Negalima tam pasiduoti“, – teigia vienintelio Lietuvoje vairuotojų praktinio mokymo centro su dirbtine slidžia danga vadovas.

Keliuose esant slidžiai dangai padaugėjo tokių vairuotojų, kurie nori savo įgūdžius lavinti aikštelėje su dirbtine danga. Tai, pasak V.Šakėno, derėtų daryti iš anksto, dar prieš prasidedant žiemos periodui.

Tomo Markelevičiaus nuotr./Centro atidarymo akimirka
Tomo Markelevičiaus nuotr./Centro atidarymo akimirka

V.Šakėnas primena, kad maksimalus leistinas greitis yra saugi riba tuomet, kai eismo sąlygos idealios, bet ne tuomet, kai nežinia kada ir kur gali tykoti plikledžio spąstai. Vairuotojas profesionalas taip pat pastebi, kad žmonės vis dar taupo padangoms.

„Taupyti šioje vietoje yra visiška nesąmonė. Nebūtina pirkti pačias brangiausias padangas, bet negalima pirkti ir pačių prasčiausių. Už senas žiemines padangas žiemą blogiau gali būti tik vasarinės padangos“, – kalba profesionalas.

Reakcija turi tapti refleksu

„Jei slidu ir važiuojame tiesiai, o priekyje staiga atsirado kliūtis, dauguma vairuotojų nežino, kaip tinkamai stabdyti. Sunku prisiversti iki galo nuspausti stabdžio pedalą. Maksimaliai stabdyti galima tuomet, jei automobilis techniškai tvarkingas, padangos ant ašies vienodos, kokybiškos, slėgis jose nesiskiria. Nuspausti stabdžius iki galo žmonės bijo. Pasitikėkime šiuolaikiniais automobiliais, jei jie yra tvarkingi.

Kalbant apie prisistabdymą – pedalo nereikia spausti iki galo. Neturi suveikti net ABS sistema. Jei važiuojate ir stabdant pajuntate ABS veikimą – jūs blogas vairuotojas. Vadinasi, kad kažko neįvertinote. Reikia atskirti prisistabdymą nuo stabdymo. Jei priekyje yra kliūtis, kurią pamatėte per vėlai, stabdykite maksimaliai. Žinoma, baimė yra. Vien dėl to vairuotojai turėtų praktikuotis tą daryti“, – pasakoja V.Šakėnas.

Tomo Markelevičiaus nuotr./Vytautas Šakėnas
Tomo Markelevičiaus nuotr./Vytautas Šakėnas (kairėje)

Apie važiavimą per plikledį yra prikurta nemažai teorijų, tačiau V.Šakėnas pabrėžia vieną. Užvažiavus ant plikledžio reikia švelniai atleisti akseleratoriaus pedalą ir net ne visada stabdyti. Tegu automobilis lėtėja pavara, varikliu.

„Protingas vairuotojas turėtų kas kiek laiko švelniais stabdžio paspaudimais patikrinti kelio dangos slidumą. Žinoma, prieš tai reikia įsitikinti, kad už jūsų niekas nevažiuoja. Tai leis įvertinti dangą“, – tęsia pašnekovas.

Protingas vairuotojas turėtų kas kiek laiko švelniais stabdžio paspaudimais patikrinti kelio dangos slidumą.

V.Šakėnas apžvelgė ir magistralėje Panevėžys – Vilnius įvykusią avariją, ir vairuotojo Sigito veiksmus.

„Pirmoji eismo juosta galėjo būti pravažinėta, „juodas ledas“ pralaužytas. Persirikiuojant automobilį pradėjo veikti išcentrinės jėgos, todėl galinė dalis pradėjo slysti. Vairuotojas turėjo per akimirką sureaguoti ir sukti vairą į slydimo pusę, situaciją valdyti švelniai akseleruojant. Per didelis akseleravimas irgi nėra gerai. Svarbu, kad reakcija į slydimą būtų laiku.

Žmonėms tokių situacijų suvaldymas turi tapti refleksu, kad vos slystelėjus galui, veiksmas būtų atliekamas automatiškai. Galvoti laiko nėra. Negalima kelyje važiuoti atsipalaidavus, vairuoti reikia abiem rankomis ir būti pasiruošus tokioms situacijoms. Jeigu žmogui tokios situacijos niekada gyvenime nebuvo, tai jis ir nesureaguos, tam reikia įgūdžių“, – aiškina specialistas.

V.Šakėnas aiškina, kad jei suvaldyti slydimą jau pavėlavote ir automobilis pradėjo kelyje suktis aplink savo ašį, derėtų pasikliauti stabdžių sistema.

„Užblokuokite ratus ir laukite, kol sustosite. Stabdžių nespaudinėkite, kad automobilis nenuslystų į priešpriešinę eismo juostą.

Jei stabdžiai bus nuspausti, mašina sukdamasi slys tiesiai, o nenuskries į šonus“, – patikrintas tiesas vardija V.Šakėnas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų