Po autoavarijų – nepakeliama kaltė: žuvusiųjų neprikelsi, bet kaip su tuo gyventi?

Klaipėdos vyrų krizių centro vadovas, psichoterapeutas Darius Docius ne kartą per savo praktiką susidūrė su autoavarijas padariusiais asmenimis, gyvenime ieškančiais nusiraminimo ir atsakymų į kamuojančius klausimus. Skaudžiausios istorijos – eismo įvykiuose gyvybes nusinešusių vairuotojų.
Asociatyvi nuotr. ir psichoterapeutas Darius Docius
Asociatyvi nuotr. ir psichoterapeutas Darius Docius / Shutterstock ir asmeninio arch. nuotr.

Geštalto psichoterapijos praktikas gerai pamena dvi tokias istorijas, kuriomis bei savo išgyvenimais pasidalijo jo klientai. Pirmosios dalyvis pripažįsta, kad kelyje elgėsi neatsakingai, chuliganiškai – vyras buvo lengvai apsvaigęs ir žymiai viršijo leistiną maksimalų važiavimo greitį, o dėl šių priežasčių vairuotojo automobilis susidūrė su kitu. Eismo įvykio metu žuvo kitą automobilį vairavusi moteris.

„Vairuotojas gailisi ir kaltina save bei iki šiol neranda ramybės ir jaučiasi prislėgtas. Klientas vis bando atpirkti sukeltą emocinę ir psichologinę žalą žuvusios artimiesiems, vis dar ieško kelių į jų širdis. Deja, kol kas jam to nepavyksta padaryti, o tai lemia jo sunkią emocinę būseną. Jis dažnai aplanko žuvusios avarijoje moters kapą, kelis kartus bandė atsiprašyti, nors žuvusiosios artimieji iki šiol bet kokios finansinės paramos ar atsiprašymo nepriima, primygtinai prašo „nesivaidenti“ jų gyvenime“, – pasakoja D. Docius.

Prarastas darbas, kalėjimas ir skyrybos

Po autoavarijos vyro gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis.

„Praradus vairuotojo pažymėjimą klientui teko išeiti iš darbo, nes jame reikėjo vairuoti automobilį –jis šiuo metu vis dar nevairuoja ir kol kas nežino, ar kada grįš prie vairo. Teismui pripažinus kaltu sunkinančiomis aplinkybėmis, vyrui reikėjo keletą metų praleisti įkalinimo įstaigoje. Taip pat nutrūko jo santykis su gyvenimo partnere, nesuteikusia jam antro šanso, o finansinė padėtis taipogi tapo labai prasta – gelbėjo tik turėtos santaupos, kurios buvo skirtos namo statybai“, – pasakoja D. Docius.

Psichoterapeuto teigimu, nors jau praėjo ne vieneri metai po autoįvykio, kliento prisiminimai apie tą dieną yra labai stiprūs.

Tą akimirką jo „gyvenimas griuvo“.

„Kliento žodžiais, tą akimirką jo „gyvenimas griuvo“. Kasdienis kaltės jausmas jam trukdo kurti naujus gyvenimo planus, santykius, dažnai užplūsta mintys apie savižudybę, tenka vartoti antidepresantus. Į gyvenimą jis bando grįžti keisdamas profesiją, jau antrus metus lankydamas psichoterapines sesijas, skaitydamas Šventąjį Raštą bei beveik kasdien lankydamas bažnyčioje su viltimi, kad jam kažkada bus atleista... Taip pat periodiškai lanko žuvusiosios kapą, pasimeldžia už ją, uždega žvakutę...“ – sako D. Docius.

Psichoterapeutas pastebi, kad labiausiai vyrą po autoįvykio palaikė ir nuo jo nenusisuko mama, sesuo ir bičiulis nuo vaikystės laikų. Šių artimųjų palaikymą autoavariją sukėlęs vyras vadina vienu svarbiausių veiksnių, padedančių jam toliau kabintis į gyvenimą. Stiprybės jis bando semtis ir psichoterapijos metu bei kasdienėje maldoje.

Didžiausia jo viltis – kad kada nors žuvusiosios artimieji priims jo nuoširdų atsiprašymą.

„Apie savo gyvenimo tragediją net ir psichoterapijos metu klientas pasakoti pradėjo ne iš karto, bijodamas būti atstumtas – išdrįso tik užmezgęs artimą terapinį santykį. Didžiausia jo viltis – kad kada nors žuvusiosios artimieji priims jo nuoširdų atsiprašymą. Ši viltis ir kantrybė labiausiai ir veda jį į priekį...“ – sako D. Docius.

Po avarijos – slogūs sapnai

Psichoterapeutas pabrėžia, kad psichologinės traumos autoavariją patyrusius vairuotojus kamuoja net ir tada, jei eismo įvykis įvyksta ne dėl jų kaltės. Taip nutiko antrosios istorijos dalyviui, kuris partrenkė per kelią neleistinoje vietoje ėjusį neblaivų, nuolatinės gyvenamos vietos neturintį asmenį.

„Pėsčiasis staiga įžengė į menkai apšviestą gatvę, jis nesegėjo atšvaito ir dėl patirtų sužalojimų neišgyveno. Vairuotojui ši avarija įsirėžė į atmintį kaip jo psichiką traumavęs įvykis, kuriame žuvo jo automobiliu nutrenktas asmuo. Vairuotojas iki šiol kartais sapnuoja šį autoįvykį su įvairiais kitais scenarijais“, – pasakoja D. Docius.

Jo teigimu, šis vairuotojas stipriai emociškai buvo paveiktas pirmąsias kelias savaites po eismo įvykio.

„Vėliau emocinė būklė stabilizavosi, liko tik, jo žodžiais, „gilus ir tamsus įspaudas apie įvykį, kuriame žuvo žmogus. Vairuotojas iki šiol gailisi, kad vakare važiavo neypatingu reikalu pas kolegą į namus žiūrėti sporto varžybų, vietoj to, kad po darbų būtų likęs namie ir galbūt šio įvykio net nebūtų nutikę...“ – sako psichoterapeutas.

Vairuotojas iki šiol kartais sapnuoja šį autoįvykį su įvairiais kitais scenarijais.

Pasak D. Dociaus, įvykis pakeitė ir šio vairuotojo įpročius ir savijautą kelyje: vairuodamas mažiau apšviestose gatvėse ar esant prastesnėms vairavimo sąlygomis, vyras elgiasi žymiai dėmesingiau. „Klientas pripažįsta, kad vairuojant tokiomis sąlygomis kūnas įsitempia“, – priduria psichoterapeutas.

Jo teigimu, autoavarijose gyvybę nusinešusiems vairuotojams su slegiančiu kaltės jausmu neretai tenka gyventi visą gyvenimą ir nėra jokių garantijų, kad kaltės jausmo pavyks atsikratyti psichoterapeuto kabinete ar pasitelkus kitas priemones.

„Tačiau stengtis atsitiesti po trauminių įvykių būtina, tačiau dar svarbiau – užkirsti kelią tokiems atvejams, užbėgti jiems už akių. Kiekvienas galime pasimokyti iš panašių istorijų ir būti atidesni, atsakingesni ir stengtis padaryti viską, kad būtume saugūs tiek mes, tiek aplinkiniai – juk ir nedidelė klaida gali padaryti nepataisomą žalą“, – tvirtina D. Docius.

Viršyto greičio pasekmės – virtualioje realybėje

„Via Lietuva“ inicijuoja eismo saugos kampaniją, kuria siekiama paskatinti vairuotojus susimąstyti apie galimas KET nesilaikymo pasekmes. Pagal realiai įvykusius eismo įvykius, kuriuos papasakojo juose dalyvavę ir nukentėję eismo dalyviai, sukurti ir į virtualią realybę perkelti vaizdo siužetai. Trimatėje erdvėje atkurtos istorijos suteikia galimybę realiai pajusti tai, ką jautė eismo įvykių dalyviai ir kokias skaudžias pasekmes teko jiems išgyventi dėl viršyto važiavimo greičio.

Stengtis atsitiesti po trauminių įvykių būtina, tačiau dar svarbiau – užkirsti kelią tokiems atvejams.

Į virtualią realybę perkeltos istorijos bus perduotos VĮ „Regitra“ padaliniams, įsikūrusiems didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

Virtualioje realybėje atvaizduotas realias greičio viršijimo istorijas galima peržiūrėti ir internetinėje „Via Lietuva“ kampanijos svetainėje www.saugioskeliones.lt.

Lietuvoje dažniausia eismo įvykių priežastis yra viršytas leistinas maksimalus važiavimo greitis. Tokių eismo įvykių pasekmės – žuvę ar sunkiai sužalojami žmonės. Vis dėlto, nepaisant skaudžių pasekmių, beveik 9 iš 10 vairuotojų valstybinės reikšmės keliuose Lietuvoje yra linkę viršyti greitį keliuose. Tokie rezultatai gauti šiais metais „Via Lietuva“ užsakymu atliktos reprezentatyvios visuomenės nuomonės apklausos metu.

Dažniausia eismo įvykių priežastis yra viršytas leistinas maksimalus važiavimo greitis.

Šiais metais „Via Lietuva“ valstybinės reikšmės keliuose planuoja įrengti rekordinį skaičių saugos inžinerinių priemonių per paskutinius kelerius metus. Šiemet šalies keliuose numatyta įrengti ar atnaujinti 360 pėsčiųjų perėjų, įrengti 83 greičio mažinimo kalnelius, nutiesti apie 40 km pėsčiųjų ir dviračių takų. Eismo saugą užtikrinančios priemonės diegiamos ir sankryžose bei ruožuose, kuriuose yra užfiksuotos „juodosios dėmės“. 2024-aisiais kiekvienai nustatytai juodajai dėmei pašalinti suplanuoti individualūs sprendimai. Visų šių darbų tikslas – saugesnės eismo dalyvių kelionės.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis