Vieną tokių atvejų prisimena Atmatos upėje patruliavę Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai. Inspektoriai prasilenkdami su upe plaukiančiu pramoginiu laivu, pastebėjo, jog laive yra daugiau žmonių nei turėtų būti.
„Sustabdžius ir patikrinus dokumentus paaiškėjo, kad laivu gali plaukti tik dvylika keleivių, tačiau jame buvo net dvidešimt du. Buvo surašytas apžiūros aktas ir laivavedžiui pritaikytos administracinio poveikio priemonės“, – apie vieną iš patikrinimų sako Lietuvos transporto saugos administracijos Transporto veiklos priežiūros departamento Klaipėdos skyriaus viršininkas Vidmantas Kairys.
Pasak pašnekovo, laivavedys pasiaiškino tuo, kad atvyko pažįstami ir paprašė pasiplaukioti. Laivavedys pažeidimo neginčijo, tačiau savo poelgį motyvavo svečių prašymu.
„Reikalavimai keleivių skaičiui nustatyti ne šiaip sau, todėl pasiplaukiojimu nusprendę pasimėgauti žmonės į savo saugumą neturėtų žiūrėti pro pirštus. Idealus oras ir bangų nebuvimas negali būti pasiteisinimas, nes perpildytas laivas sunkiau valdomas, didėja tikimybė apvirsti, kyla užtvindymo pavojus. Be to, ant vandens, kaip ir kelyje, esame ne vieni ir ne visuomet galime nuspėti kitų laivavedžių veiksmus, o toks iš pirmo žvilgsnio, atrodytų, nekaltas nusižengimas pasiplaukioti paimti daugiau keleivių, gali sukelti labai skaudžių pasekmių“, – rizikuojančių poilsiautojų dėmesį atkreipia LTSA ekspertas.
LTSA pastaruoju metu taip pat daug dėmesio skiria ir laivams, keleivius keliantiems į Smiltynę. Visai neseniai neviešo reido metu buvo nustatyta, kad laivu keliama 8 keleiviais per daug, nei numatyta. Keleiviai turėtų susimąstyti, ar verta rizikuoti savo saugumu siekiant greičiau pasiekti Smiltynę, delfinariumą, o gal geriau luktelėti kelias minutes, kol atplauks kitas laivas ar pasinaudoti keltu.
Įvertinti, ar laive keleivių skaičius neviršija leidžiamo, pavyks ne kiekvienam poilsiautojui.
„Nuo kranto įvertinti, ar galiu plaukti šiuo laivu, tikrai sudėtinga. Ypač tais atvejais, kai vežama ne specialiai keleiviams plukdyti pastatytu, o pramoginiu laivu“, – pažymi V. Kairys.
LTSA eksperto teigimu, reikėtų atskirti du dalykus: pramoginius laivus ir laivus, skirtus keleiviams. Tiek pramoginių laivų, tiek laivų, skirtų keleiviams plukdyti, keleivių skaičių nustato laivo statytojas, skirtumas tik tas, kad informacijos apie leidžiamą keleivių skaičių ant pramoginio laivo poilsiautojas neras. Vienintelis būdas įsitikinti, kokiam keleivių skaičiui paruoštas pramoginis laivas – paprašyti laivavedžio dokumentų, kuriuose bus pateikta informacija apie keleivių skaičių.
Taip pat poilsiautojams rekomenduojama visada pasiklausti, ar laive yra gelbėjimosi liemenės ir ar jų yra visiems keleiviams, taip pat paprašyti parodyti jų laikymo vietą arba jas paduoti, kad būtų po ranka. Plaukimo metu dėvėti gelbėjimosi liemenę nėra privaloma, tačiau rūpinantis savo ir savo artimųjų saugumu rekomenduojama būti ją užsidėjus viso pasiplaukiojimo metu.
Visai kita situacija yra dėl laivų, skirtų keleiviams plukdyti. Informacija apie didžiausią leidžiamą keleivių skaičių laive turi būti pateikta keleiviams gerai matomoje vietoje. Tokiame laive gelbėjimosi liemenės turi būti sudėtos keleiviams prieinamoje vietoje ne daugiau nei po 20 vnt. Ta vieta turi būti pažymėta aiškiais ir keleiviams gerai suprantamais ženklais ar lipdukais.
Laivo įgula neprivalo keleivių supažindinti su gelbėjimosi liemenių naudojimu, bet labai pagirtina, jei keleiviams paaiškinama, ką daryti nutikus nelaimei, kaip užsidėti ir naudoti gelbėjimosi liemenes.
