Lietuvoje jau beveik du mėnesius panašia netolerancija siekiama pažaboti leistino greičio pažeidėjus. Stacionarūs greičio matuokliai visoje šalyje pasirinktinai sureguliuojami taip, kad matuotų net ir vienu kilometru per valandą viršytą greitį.
Į tokią tvarką vairuotojai reaguoja skirtingai, bet Susisiekimo ministerijos bei Kelių policijos atstovų vairuotojų priekaištai nestebina. Pasak jų, leistino greičio riba jau seniai nieko nebereiškia didžiajai daliai Lietuvos vairuotojų.
Šiemet ypač padaugėjo eismo įvykių – daugiau nei 10 proc. išaugo žuvusiųjų keliuose skaičius, o viena pagrindinių nelaimių priežasčių yra leistino greičio viršijimas. Todėl Kelių policija ėmėsi griežtų priemonių greičio kontrolei užtikrinti.
Kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys kol kas negali atsakyti, ar visi greičio matuokliai laikui bėgant ims fiksuoti net ir menkiausią viršijimą. Tačiau jis sako, kad jau dabar yra pastebimų rezultatų.
„Galiu patvirtinti, kad eismo dalyviai šiek tiek sulėtėjo. Tai galiu patvirtinti kaip eismo dalyvis. Manau, tai yra gana efektyvi priemonė ir tai turi būti vykdoma nuolat“, – kalbėjo V.Grašys.
Paskelbus apie nulinės tolerancijos įsigaliojimą, šią kontrolės priemonę viešai sukritikavo ilgametis vairuotojas, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. Pasak jo, visiškai neaišku, kaip šis drausminimas galėtų pagerinti situaciją keliuose.
„Pernelyg didelis entuziazmas, kad lietuvius galima priversti aklai laikytis visų taisyklų. Juk visada bus bepročių – neblaivių vairuotojų, viršijančių greitį“, – teigė D.Radzevičius.
Neprotingai pasirinktas greitis tikrai didina pavojų, tačiau kodėl staiga bausti nuspręsta ir tuos, kurie realios grėsmės niekam nekelia, o tik formaliai – 1 ar 5 km – viršija nustatytą greičio ribą?
„Kaip teigia ikiteisminio tyrimo tyrėjai, apie 40–50 proc. mirtinų eismo įvykių fiksuojama dėl to, kad vairuotojas nepaisė nustatyto greičio“, – skaičiuoja Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis.
Policijos pareigūnai įsitikinę – nesvarbu, ką rodo statistika, geriau drausminti visus be išimties.
Susisiekimo ministerijos atstovai siūlo sekti sėkmingais pavyzdžiais. Europoje yra šalių, kuriose leistino greičio viršijimas suvokiamas kaip rimtas nusikaltimas. Bausmės griežtos, tad ir vairuotojai atsakingesni. Tačiau atrodo, kad valdžia linkusi tik kopijuoti atskirus pavydžius, o ne pritaikyti Lietuvai kitų išbandytus metodus.
Skaudžiausios avarijos įvyksta dėl gerokai viršijamo greičio, neatsargaus lenkimo, susiduriant kaktomuša. Visgi, be aklo baudų skyrimo visiems be išimties, kitų priemonių užkirsti kelią avarijoms ministerijos atstovai kol kas neranda.
„Įspūdingiausios sankcijos yra Šveicarijoje. Numatytas minimalus laisvės atėmimo terminas – vieneri metai, jei gyvenvietėje greitis viršijamas daugiau kaip 40 km per valandą. Atrodytų, tai iš fantastikos srities, bet, kalbant su specialistais, aiškėja, kad tai veikia. Laisvės atėmimas dažniausiai taikomas lygtinis, realiai nesodina [į kalėjimą – LRT.lt[, bet yra teistumas. Pernai Šveicarija ir Norvegija buvo vienos saugiausių šalių. Įvertinus tai, kad Šveicarijoje didžiulis tranzitinis eismas, galima pasakyti, kad tos sankcijos pasiteisino, vairuotojai supranta jų grėsmę, elgiasi atsakingai“, – aiškino V.Pumputis.
Valdžia nusiteikusi bausti, o vairuotojai į grasinimus moja ranka arba garsiai siūlo geresnes priemones. Ar vieni kitus išgirs, kol kas nežinia. Svarbiausia kelyje išlikti budriems. O vengti derėtų ne greičio matuoklių, bet avarinių situacijų.
