Per 4 šių metų mėnesius išsaugota dešimtadaliu daugiau gyvybių.
Beveik penktadalį eismo įvykių sudaro susidūrimai sankryžose, taip pat sukant į kairę ir kitaip nesilaikant važiavimo pirmenybės taisyklių.
Išsamesni duomenys apie eismo saugumą – infografike.
Kodėl daugėja avarijų ir sužeistųjų
Policija džiaugiasi išsaugotomis gyvybėmis (pernai per 4 mėn. žuvo 58, o šiemet – 52). Tačiau, vertinant avarijų ir sužeistų žmonių skaičių, džiaugti nėra kuo. Avarijų skaičius atitinkamai padidėjo nuo 757 iki 914, o sužeistų žmonių skaičius nuo 875 iki 1098.
Kaip paaiškinti tokį fenomeną: avarijų ir sužeistųjų daugėja, o žuvusių sumažėjo. Vitoldas Milius, Lietuvos autoverslininkų asociacijos generalinis direktorius, turi atsakymą. Nors Lietuvos autoparkas labai senas (vidutinis amžius svyruoja apie 13-15 metų), tačiau jis, bėgant laikui, keičiasi ir modernėja.
„Juk 1986 m. automobilis ir pagamintas 2006 m. labai skiriasi saugumo prasme. Todėl išgelbėtų gyvybių skaičiaus negalima vertinti žvelgiant vien tik į vairavimo kultūrą, daug lemia ir didėjantis automobilių saugumas. Kita vertus, nors mes džiaugiamės kiekviena išgelbėta gyvybe, toks žuvusių skaičiaus sumažėjimas nuo 58 iki 52 dar nėra tendencija“, – sakė V.Milius.
Piešia pesimistinę ateitį
Tačiau, pasak Vitoldo Miliaus, bent jau artimiausiu metu Lietuvos laukia pesimistinės avaringumo prognozės: kol vairuodami gyvensime telefonuose, tol „žioplų“ avarijų sankryžose daugės.
„Mūsų vairuotojai nuobodžiauja prie vairo. Todėl kiekvieną dieną galime pamatyti daugybę jų tiesiog naršančių telefone – sankryžose ar važiuojant. Kalbėjimas telefonu, deja, jau nebėra didžiausia problema“, – sakė saugaus eismo ekspertas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Ekspertai apie vairuotojams siūlomus pakeitimus: kam drausti tai, ko negali kontroliuoti?
Vidmantas Pumputis: svarbiausias – žuvusiųjų skaičius
LR Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vyresnysis patarėjas Vidmantas Pumputis sako, kad žuvusiųjų skaičius eisme yra esminis, apibūdinantis šalies saugaus eismo užtikrinimo rezultatus.
Kitas labai svarbus skaičius, yra sunkiai sužeistųjų skaičius eisme. Lietuvoje vis dar nėra tikslių duomenų apie eismo įvykių metu patirtų sužeidimų laipsnius. Kurie skirstomi į sunkius, vidutinius ir lengvus. Europos šalyse yra įprasta nustatyti eismo dalyvio sužeidimo laipsnį, pagal MAIS3+ sistemą.
Policijos pareigūnai pastebi, kad dažnais atvejais, esant menkiausiems sunegalavimams, nukentėję eismo dalyviai kviečia greitąją medicinos pagalbą. Pavyzdžiui, nurodo, kad svaigsta galva ar pan. dažnai sužeidimai būna susiję ir su draudimo klausimais.
Policija į duomenų bazę įveda duomenis, kad buvo sužeistas asmuo. Objektyviai pasitikrini realaus sužeidimų masto eisme, vis dar nėra galimybių.
„Susisiekimo ministerijos parengtame, saugaus eismo gerinimo plane ,,Vizija – 0" yra numatytas privalomas, eismo dalyvių sužeidimų lygių suskirstymas. Tikimės, kad patvirtinus programą ir įgyvendinus minėtą priemonę, bus galima tiksliai įvertinti, eismo įvykių metu patiriamų, sužeidimų mastą", – komentavo V.Pumputis.
