Kartais nereikia nei „juodojo ledo“ ar lijundros – pakanka ir plonyčio sniego sluoksnio, kad kai kuriuose ruožuose keliai taptų slidūs. Todėl kelininkai ir saugaus eismo specialistai, akylai stebintys orų prognozes, pataria vairavimo stilių keisti jau dabar.
Vaidotas Žala: sniegui ruoškitės iš anksto
Arba, kaip sako Dakaro pilotas Vaidotas Žala, ruoštis sniegui reikia ne likus kelioms dienoms iki orų pokyčių, o iš anksto.
„Kiekvieno vairuotojo vairavimo įgūdžiai skirtingi, čia nieko nepakeisi. Per prievartą juk nenusiųsi papildomai pasimokyti saugaus vairavimo. Tad natūralu, kad, pasikeitus oro sąlygoms, dauguma vairuoja lėčiau, susikaustę. Tačiau eismo saugumas labiau priklauso nuo kitų – objektyvių – dalykų.
Vairuotojams kritiniu atveju gali pagelbėti geros, minkšto mišinio žieminės padangos (rekomenduoju kasmet važiuoti naujomis) ir sklandžiai veikiančios elektroninės stabilumo sistemos. Tai – dvi pagrindinės dedamosios, užtikrinančios saugumą“, – sakė Vaidotas Žala.
Saugaus vairavimo specialistas Andrejus Savčenko (jo vairavimo pamokų vaizdo įrašus rasite po šiuo straipsniu) sako, kad vairuotojai, atėjus žiemai, savo galvoje turi pasikeisti mikroschemą. Paprastai tariant, keisti mąstymą iš esmės – stabdydami, rinkdamiesi saugų greitį. Ir netgi pasirinkdami sėdėseną.
Mikroklimatas atskiruose kelio ruožuose – (ne)nuspėjamas
Kartais sunku suvokti, kaip tai nutinka. Tačiau kai kurios gatvės ar kelių ruožai traukte traukia šaltį, jas akimirksniu padengia šarma ar plonas ledo sluoksnis.
Vilniaus miesto tvarkymo įmonės „Grinda“ atstovė Dovilė Lisauskaitė mini net kelias tokias kritines vietas, kurios pirmiausiai virsta čiuožyklomis: senasis Žvėryno, Mindaugo, Liubarto, Žaliasis tiltai (dėl šioje zonoje vyraujančių skersvėjų). Ir, žinoma, Tūkstantmečio, Goštauto, Ukmergės g., Laisvės pr. estakados (masinėmis avarijomis liūdnai pagarsėjusi – ties Spaudos rūmais).
Tokią Vilniaus specifiką lemia kalvotas sostinės reljefas, padedantis atskirose zonose susidaryti skirtingiems temperatūriniams režimams. Ir, be abejo, dvi per miestą tekančios upės, nuo kurių garuojanti drėgmė gali akimirksniu virsti slidžiu paviršiumi.
Net jeigu kelių ir nedengia sniego košė, nereiškia, kad galime važiuoti taip, kaip tai darėme vasarą.
Taigi, net jeigu kelių ir nedengia sniego košė, nereiškia, kad galime važiuoti taip, kaip tai darėme vasarą.
Pernykštis Alytaus košmaras ir Kauno specifika
Tačiau ne tik Vilniuje gamta dėl objektyvių priežasčių gali būti greitesnė už kelininkus. Ar dar prisimenate pernykštę tragediją Alytuje, magistralinėje Santaikos gatvėje? Kelininkai tuomet pripažino, kad yra bejėgiai ne tik dėl staigaus atšalimo, bet ir dėl sudėtingo gatvės reljefo.
Kaune avarijų, staigiai susiformavus ledui, pernai vyko Taikos prospekte, Raudonojo kryžiaus g., kelyje Kaunas-Šakiai. O į stulpą Tunelio g. vairuotojai įsigudrindavo įvažiuoti ir vasarą... Tačiau tradiciškai probleminėmis gatvėmis laikomos Parodos g. (įkalnė), Savanorių pr. (įkalnė), Žemaičių g. (įkalnė), Kėdainių g. (įkalnė), Linkuvos g. (įkalnė). Šiose vietose greičiausiai „stringa“ viešasis transportas (autobusai, troleibusai), kadangi įkalnės stačios.
Turbūt nereikia nė sakyti, kad reikia būti atsargiems važiuojant per A.Meškinio (Kleboniškio), Aleksoto, Panemunės ar tiltą per hidroelektrinę.
Avarijos atsiradus slidumui įvyksta, kur yra leidžiamas didesnis greitis (didesnis nei 50 km/h), bei yra kelios eismo juostos ta pačia kryptimi (Užnemunės g., Europos pr.).
Klaipėda ir jos „jūrinis klimatas“
Įdomu, kad savo „ledo dėmes“ turi ir Klaipėda. Nors uostamiestyje „jūrinis klimatas“, šiltesnis, nei visoje likusioje Lietuvos dalyje.
„Viadukai ir įkalnės apledėja pirmiausia – kelio dangos temperatūra ant viadukų ir įkalnių visuomet būna dviem laipsniais žemesnė. Pavyzdžiui, jei oro temperatūra siekia nulį laipsnių, ant viaduko dangos temperatūra yra -2 laipsniai. Esant šiai temperatūrai susiformuoja plikšala, kurios vairuotojai dažnai neįvertina, ir tai tampa avarijų priežastimi“, – sakė Rimantas Strakšys, bendrovės „Ecoservice Klaipėda“ logistikos vadovas.
Klaipėdos šiaurinę miesto dalį valančios bendrovės „Ecoservice Klaipėda“ atstovai teigė, jog sunkiausia prognozuoti vadinamąjį Girulių kelią, besidriekiantį per pušyną palei jūrą. „Jei mieste būna pliusinė temperatūra ir situacija – gera, ten jau gali būti plikledis. Gal tam įtakos turi šalia esanti jūra, gal paviršiniai vandenys – aukštai. Tačiau šis kelias mums yra didžiausias rūpestis. Mieste tokių problemų neturime“, – sakė įmonės atstovai.
Kitos probleminės vietos uostamiestyje – Melnragės viadukas virš geležinkelio, Liepojos gatvė (dalis, vedanti nuo miesto ligoninės centro link), Šiaurės prospektas.
Pietinę miesto dalį valantys „Žemkasos“ atstovai išskyrė Jūrininkų prospektą. Miesto pakraštyje esančiame prospekte gana intensyvus eismas, jis driekiasi palei pievas. Kai ima pustyti – kelias labai greitai užpustomas.
Keliukas tarp miškų užšąla dvigubai greičiau nei tas, kuris gauna saulės.
„Taip pat vertėtų prisiminti, kad prie kiekvieno viaduko ir įkalnės yra dėžės su smėlio ir druskos mišiniu, kuriuo galima pasinaudoti esant sudėtingoms vairavimo sąlygoms. Šios dėžės smėliu pripildomos iki lapkričio 1 dienos“, – priminė R.Strakšys.
Pasitikrinti, ar slidu – kas kartą išvažiuojant
Kai oro temperatūra pereina iš nulio į minusą, avarijų, kai nukenčia tik automobilio šonai, skaičius vidutiniškai išauga tris kartus. Itin atsargiai vairuoti patariama keliuose, kurių neprapučia vėjas ir neapšviečia saulė – juose kelio danga visuomet būna slidesnė. Pavyzdžiui, keliukas tarp miškų užšąla dvigubai greičiau nei tas, kuris gauna saulės spindulių.
„Kiekvieną kartą išvažiuojant iš kiemo vertėtų pasitikrinti, ar kelio danga nėra slidi, tai padaryti galima saugioje vietoje pabandant greitai pastabdyti. Tačiau reikia turėti omeny, kad viename miesto gale kelio danga gali būti neslidi, o kitame – labai slidi. Tai priklauso nuo įvairių sąlygų – net ir nuo vėjo krypties“, – pasakojo R.Strakšys.
Arčiau kelio – visuomet šalčiau
Temperatūra įprastai matuojama kelių metrų aukštyje, vairuotojai turėtų nepamiršti, kad dirvos paviršiuje ar ant kelio ji visuomet būna keliais laipsniais žemesnė.
Naujesniuose automobiliuose įmontuota sistema, kuri informuoja vairuotojus, kai oro temperatūra nukrinta iki +3, nes nuo šios temperatūros vanduo pradeda keisti struktūrą arba virsti į ledą.
Anot R.Strakšio, sudėtingiausios eismo sąlygos susidaro tuomet, kai per pusvalandį temperatūra nuo pliusinės nukrinta į minusinę.
Tokių situacijų, kai miestas apledėja vos per pusvalandį, pasitaiko beveik kasmet, todėl vairuotojai raginami būti itin dėmesingi ir kantrūs, laukdami, kol kelininkai visą miestą nubers druska.