Vienas paskutinių skaudžių įvykių – šios savaitės pradžioje Klaipėdoje. Tris eismo juostas kertančioje pėsčiųjų perėjoje buvo partrenktas 63 metų amžiaus vyriškis. Šį kliudė automobilis, važiavęs pirmąja iš esamų trijų eismo juostų, nors vyrą jau buvo praleidę antra ir trečia eismo juostomis važiavę automobiliai.
Partrenktas vyras patyrė daugybinius sužalojimus, tačiau ne visada tokio tipo eismo įvykiai baigiasi taip.
Prieš porą metų visoje Lietuvoje nuskambėjo atvejis, kai Vilniuje, Teodoro Narbuto gatvėje pėsčiųjų perėjoje buvo mirtinai partrenkta į sostinę iš Pasvalio atvykusi studijuoti mergina. Tuomet nustatyta, kad eismo įvykio kaltininkė prieš pėsčiųjų perėją nesumažino greičio ir partrenkė pėsčiąją, kurią jau buvo praleidęs pirmoje eismo juostoje sustojęs automobilis.
Pėstieji įnikę į telefonus
Olga Židovlenkova, VšĮ „Amplius LT“ vairavimo neslėpė, kad mokant pradedančiuosius vairuotojus šiems tenka priminti, kad jie privalo stovėti prie kelias eismo juostas kertančios pėsčiųjų perėjos tol, kol pėstysis yra joje.
Nėra tokio dalyko, kaip „aš jau perėjoje ir aš esu saugus“.
„Mokiniai neretai klausia, kam, juk, sako, pėstysis jau pusę gatvės nuėjo. Tenka aiškinti, jog šitaip jie leidžia ir kitiems eismo dalyviams greičiau pastebėti, jog perėjoje – žmogus“, – sakė instruktorė.
Pasak jos, pirmiausia vairuotojai turi analizuoti tai, kas vyksta priešais juos, o matant, kad priekyje pėsčiųjų perėja – sulėtinti greitį.
„Reikia būti pasiruošus tam, kad netikėtai į perėją gali išeiti pėsčiasis. Kita vertus, pėsti eismo dalyviai taip pat turėtų nepamiršti, kad privalo saugotis. Nėra tokio dalyko, kaip „aš jau perėjoje ir aš esu saugus“, – priminė specialistė.
Anot jos, XXI amžiaus liga – pėstieji, įnikę į išmaniuosius įrenginius, o nuo gatvės triukšmų apsiginklavę auksinėmis. Neretai jie įžengia į pėsčiųjų perėjas prieš tai nė nepasukę galvos pasitikrinti, ar greta nėra automobilių, ir tik tada, kai išgirsta žviegiančias stabdančios transporto priemonės padangos, susirūpina, kas vyksta.
„Prieš dedant koją ant perėjos, svarbu įsitikinti, kad automobilių vairuotojai žmogų praleidžia. Tuo atveju, kai kirsti tenka kelias eismo juostas ir neaišku, ar važiuojantis automobilis mato per perėją einantį žmogų, nereikia skubėti, bėgti. Geriau sustojus priešais jau stovintį automobilį atsargiai apsižvalgyti, ar tikrai pėstįjį mato ir tie eismo dalyviai, kurie pėsčiųjų perėjos dar nepravažiavo“, – tikino pašnekovė.
Pamiršta, kad vairuoja
Saugaus eismo ekspertas Darius Grinbergas pabrėžė, kad didžiausia problema – dėmesio trūkumas.
„Vairuotojai būdami prie vairo nevairuoja, o pėstieji, eidami per gatvę, negalvoja, ką daro, – nurodė G.Grinbergas. – Aš dažniausiai vairuoju, bet jeigu ne ir tenka eiti per gatvę – man baisu.“
Jeigu nevairuoju ir tenka eiti per gatvę – man baisu.
Pasak jo, kasdien dalyvaudamas eisme jis dažnai pastebi, kad vairuotojai važiuodami veikia galybę skirtingų dalykų, todėl pėstiesiems neretai sunku būti tikriems, jog jie yra matomi net ir tada, kai kerta gatvę degant žaliam šviesoforo signalui.
Atvejai, kai gretimose eismo juostose sustoję automobiliai praleidžia pėsčiąjį, o vienas vairuotojas to nepastebi, saugaus eismo ekspertui apskritai atrodo keisti.
„Kyla klausimas, ką tas vairuotojas apskritai veikė, jeigu nepastebėjo pėsčiojo ir stovinčių kitų automobilių, ką turėjo pamatyti jau iš toli“, – nesuprato D.Grinbergas.
Specialistas akcentavo, kad minėtos problemos būdingos ne vien Lietuvai, bet ir kitoms šalims. Anot jo, neretai eismo kultūrą ir atidumą aplinkiniams lemia miesto dydis. Esą kuo šis didesnis, tuo daugiau skubančių, sudirgusių ir neatidžių žmonių, ir atvirkščiai – kuo mažesnis, tuo geresnė komunikacija tarp pėsčiųjų ir vairuotojų.
