Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Žalų administravimo departamento direktorius Gytis Matiukas dalijasi patarimais, kaip vairuotojai turėtų elgtis įvykus avarijai, kad vėliau nekiltų papildomų rūpesčių
Ne visada reikia policijos
Kaip pasakoja G.Matiukas, eismo įvykių šalies keliuose ypač padaugėja suprastėjus vairavimo sąlygoms, pavyzdžiui, lyjant.
„Kasdien sulaukiame kelių dešimčių pranešimų apie savo klientų avarijas. Suprantama, vienos būna smulkios, kitos – didesnės ar netgi tragiškos. Vis dėlto, vertinant iš piniginės prizmės, kiek daugiau nei pusės visų eismo įvykių transporto žalos būna iki 500 eurų“, – teigia draudiko atstovas.
Ekspertas pabrėžia, kad dar ne visi vairuotojai, patekę į eismo įvykį, žino, kaip reikia elgtis. Tokiais atvejais neretai nutinka taip, kad atlyginti žalą tampa sunkiau ar pernelyg ilgai užtrunka, o galiausiai nukentėjusysis lieka nepatenkintas.
„Svarbu atminti, kad įvykus avarijai visais atvejais reikia pasirūpinti savo ir aplinkinių saugumu, o transporto priemonė turi būti saugiai palikta ant kelio, kad neatsitiktų dar didesnė nelaimė. Antras etapas yra užfiksuoti eismo įvykį – būtina tinkamai užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Jeigu incidento dalyviai sutaria dėl aplinkybių, policijos kviesti net nereikia. Tokiu atveju užtenka nubraižyti avarijos schemą, užpildyti reikalingus duomenis, nurodyti kaltininką bei nukentėjusįjį ir pasirašyti“, – aiškina G.Matiukas.
Pasak bendrovės atstovo, tik tais atvejais, kai nesutariama dėl avarijos aplinkybių, per incidentą nukentėjo žmonės ar buvo apgadintas svetimų žmonių turtas, į avarijos vietą būtina kviesti policijos pareigūnus. Būtent jų darbas ir yra įvertinti įvykio aplinkybes, nustatyti kaltininką ir padėti užpildyti deklaraciją.
Yra lengvesnis kelias
Ekspertas akcentuoja, kad dar viena svarbi dalis – po įvykio nustatyti žalą. Tai iš dalies gali padėti atlikti ir policijos pareigūnai, jei jie buvo iškviesti į įvykio vietą. Tačiau vėliau bet kokiu atveju dėl žalos masto nustatymo dar tenka kreiptis į draudimo bendrovę, servisą ar samdytis nepriklausomus ekspertus.
Eksperto teigimu, klientai, pasinaudoję jų siūlomu įrankiu ir užfiksavę žalą iki 500 eurų, iškart pamato apskaičiuotą sumą ir gali pasirinkti, sutinka su tokia suma ar ne. Trečdaliui su apskaičiuota suma iškart sutikusių klientų pinigai dar tą pačią dieną buvo pervesti į nurodytą sąskaitą.
Jei suma viršija 500 eurų, klientas įrankyje pamato užrašą, kad draudikas duomenis gavo ir susisieks artimiausiu metu.
Dažniausios klaidos:
-
Eismo įvykio deklaracijos užpildomos netinkamai arba su klaidomis: netiksliai aprašyta avarinė situacija ir nubraižyta arba visai nenubraižyta schema, neteisingai nurodoma, kas kaltininkas.
-
Skubama susidūrusias transporto priemones patraukti į šalikelę, taip iš dalies sunaikinant avarijos aplinkybes atskleidžiančius įrodymus.
-
Nėra eismo įvykio nuotraukų.
-
Pasiduodama kito vairuotojo spaudimui arba emocijoms ir taip iš nukentėjusiojo tampama kaltininku.
-
Bandoma tartis „gražiuoju“ nepildant dokumentų arba apie eismo įvykį draudimo bendrovei pranešama per vėlai.
