„Aš kalbu apie XIX a. ir XX a. pradžios kaimą, kuriame šaunus būdavo tas, kuris atvažiuodavo pirmas. Netgi buvo giriamasi „mano bričkelė greičiausiai lekia“. Techninėje visuomenėje vertinami visai kiti dalykai. Tokioje visuomenėje mašina yra galinga ir, be abejo, važiuoja greitai, todėl čia šaunu yra atvažiuoti saugiai. Technika agrarinėse ar iš agrarinių į technines virstančiose visuomenėse dar nėra suvokiama kaip pavojus, todėl, kaip ir minėjau, šauniu dalyku laikomas greitis, o ne saugumas“, – kalbėjo psichologas.
Šiuolaikinis žmogus turėtų suprasti, kad tai, ką jis gali sugadinti dirbdamas su technika, smarkiai skiriasi nuo to, ką sugadintų dirbdamas su lopeta
Pasak jo, šalyse, kuriose technika naudojama daug seniau nei Lietuvoje, pavyzdžiui, Šveicarijoje, žmonės giriasi saugia, o ne greita kelione. Pašnekovo teigimu, pasiteisinimai, kad neva yra tinkamos sąlygos, niekam nesukeliu pavojaus, todėl galiu važiuoti greičiau, parodo, kad žmonių santykis su technika vis dar nėra šiuolaikinis. G.Navaitis šiuos pasiteisinimus paragino pritaikyti kitai situacijai. „Įsivaizduokite štai tokį pasiteisinimą – nematau žmonių pro langą, todėl galiu naudoti šaunamąjį ginklą“, – šaržavo pašnekovas.
„Šiuolaikinis žmogus turėtų suprasti, kad tai, ką jis gali sugadinti dirbdamas su technika, smarkiai skiriasi nuo to, ką sugadintų dirbdamas su lopeta. Galbūt visa tai pasikeis su kartų kaita. Priminsiu vieną paprastą dalyką. 1960 m. vienas iš Vilniaus rajonų, kuris buvo įvertintas už gerą architektūrą, tam tikrose vietose buvo projektuojamas taip, kad dešimčiai butų būtų viena automobilių stovėjimo vieta. Tuomet automobilis buvo suvokiamas kaip prabangos ženklas, dabar požiūris pasikeitė ir automobilį turi kone kiekviena šeima. Technikos pavojaus suvokimas taip pat pasikeis, bet kol kas mes gyvename ne tuo laiku, kuriuo tai turėtų įvykti“, – mintis dėstė G.Navaitis.
Specialistas pastebi, kad nors mūsų visuomenė ir keičiasi iš agrarinės į techninę, visgi mes dar per švelniai kalbame apie tuos žmones, kurie sukelia avarijas, pareikalaujančias žmonių gyvybių. „Dažnai apie tokius žmones kalba lyg su užuojauta. Aš manau, kad jeigu idiotas dėl nesuprantamų priežasčių kelia pavojų sau ir aplinkiniams, tai jis ir yra idiotas ir nereikia jo vadinti kelių ereliu ar gaideliu“, – sakė pašnekovas.
Pasak G.Navaičio, pasakyti kodėl žmogus dėl santykinai mažų laimėjimų rizikuoja savo ir aplinkinių gyvybėmis, yra sunku.
„Juk visiems aišku, kad eiti per kelią degant raudonam šviesoforo signalui negerai. Ką žmogus laimės tokioje situacijoje? Galbūt 30 sek., o pasekmės gali būti labai skaudžios. Visgi tokių žmonių, manančių, kad jie kažką laimės ar sutaupys, yra labai daug. Žmogus keista būtybė, bet jį galima išauklėti ir jis gali suprasti, kad jo elgesys galėtų būti saugesnis. Kartais tai paskatina geras pavyzdys. Vėl prisiminsiu vakarietiškas šalis, kuriose niekas neišeina į kelią degant raudonam šviesoforo signalui, o jeigu kas nors pamėgintų eiti, visi į tokį asmenį žiūrėtų kaip į labai keistą ir kone išprotėjusį asmenį. Matyt, kažkas panašaus atsitiks ir Lietuvoje, tik norėtųsi, kad tai įvyktų greičiau“, – sakė psichologas.