Policijos departamento duomenimis, 2019 m. sausio–lapkričio mėn. Lietuvoje užregistruota jau daugiau nei 8300 neblaivių vairuotojų, 3286 iš jų nustatytas daugiau negu 1,5 promilės girtumas. Dėl neblaivių vairuotojų kaltės per minėtą laikotarpį įvyko 169 eismo įvykiai, žuvo 17 žmonių, 250 sužeista.
„Pastebima, jog neblaivių vairuotojų itin padaugėja būtent savaitgaliais ar švenčių metu, o tai juk reiškia viena – žmonės iš vakarėlių, restoranų, susitikimų su draugais ar verslo partneriais, kuriuose vartojo alkoholį, drąsiai sėdasi prie vairo. Beveik visi jie teisinasi, kad viena kita taurė juk nieko tokio – mažina įtampą, padeda atsipalaiduoti, be to, jokio poveikio nejuntama“, – pasakoja Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) direktorius Genius Lukošius. „Todėl mes sau keliame tikslą – išsiaiškinti, kas tai skatina ir kas padėtų išvengti tokio neatsakingo vairuotojų elgesio.“
Kas lemia atsainų požiūrį į vairavimą
Vairavimo mokyklų „Sumanus vairavimas“, „Vairuotojų akademija“ ir „Festina Lente“ psichologė Renata Gataveckaitė atskleidžia, jog atsainų požiūrį į vairavimą neblaiviam lemia kelios priežastys. Tokį sprendimą pirmiausia lemia asmenybės savybės ir įsitikinimai. Pavyzdžiui, jaunus vairuotojus masina nutrūktgalviškas elgesys, o brandaus amžiaus vairuotojai pernelyg pasitiki savimi. Alkoholio išgėręs žmogus paprastai nebesupranta, kas su juo vyksta, tampa spontaniškas, todėl priima neracionalius, emocijomis grįstus sprendimus.
Nemažą bendravimo su vairuotojo pažymėjimą dėl alkoholio praradusiais asmenimis patirtį turinti psichologė pripažįsta, jog būtent neigiamos emocijos išgėrusį žmogų labai dažnai išprovokuoja sėsti prie vairo.
„Sudėtinga šalies istorija paliko ryškų pėdsaką mūsų širdyse bei mintyse. Visai nenuostabu, jog daugelis vis dar ne tik nemokame tinkamai išreikšti ir išgyventi emocijų, bet jų ir neatpažįstame. Baimė, pyktis, kaltė, jaudulys lydi bene kiekvieną šiuolaikinį žmogų. Sunkus darbas, santykiai su šeimos nariais, piniginė situacija kelia nerimą, depresines nuotaikas. Išgėrus alkoholio, negatyvus jausmas kuriam laikui nurimsta arba net virsta teigiamu. Tačiau iš tiesų alkoholis tik slopina pojūčius, bet nešalina problemos priežasties“, – pasakoja R.Gataveckaitė.
Daugelis išgėrusiųjų yra tiesiog uždelsto veikimo bomba. Apsvaigęs ir atsipalaidavęs žmogus pervertina savo galimybes, sėdasi prie vairo, o tada elementari situacija: baimė, jog sustabdys, nemandagus kitų vairuotojų elgesys ar net apakinusios priešais atvažiuojančio automobilio ilgosios šviesos labai lengvai sukelia agresiją, pyktį ir su tuo susijusį neadekvatų elgesį.
Bene vienintelis būdas to išvengti – mokytis pažinti savo emocijas, nes valdyti ir kontroliuoti galima tik tai, kas yra atpažįstama. Be to, situacija pasikeistų, jei vairuotojas dažniau pagalvotų apie galimas neatsakingo elgesio pasekmes ir savo atsakomybę.
Nuo 2009 m. liepos 1 d. teisę vairuoti transporto priemones atgauna tik baigę specialųjį mokymosi kursą. Psichologo dėstomoje medžiagoje daug kalbama apie asmenybės savybių įtaką vairavimui, emocijas, vidinius psichofiziologinius dalykus (dėmesys, atmintis, suvokimas), apie vaistų, psichotropinių medžiagų poveikį bei vairavimo kultūrą.
„Išdėsčiusi savo papildomo mokymo kursą neretai išgirstu, kad tai galėtų būti dėstoma ir besimokantiems vairuoti asmenims. Logiška, juk tai būtų prevencija, kuri keltų vairuotojų sąmoningumą ir atsakomybę“, – priduria psichologė.
Kas yra sąmoningai blaivus vairuotojas
Tad ką reikėtų daryti, jei alkoholį vartojęs žmogus vis dėlto ketina sėsti prie vairo?
Jei kompanijoje yra išgėręs žmogus ir jis ketina sėstis prie vairo, šalia jo esantiems turėtų suveikti stop mygtukas. Privaloma prisiimti atsakomybę už draugą ar bičiulį ir pabandyti sustabdyti jį, pasiūlant išsikviesti taksi, ar tiesiog pavėžėti.
„Beje, dar 1995 metais Belgijoje pradėta, o vėliau po kitas Europos valstybes paplito saugaus eismo kampanija, kuria siekiama atkreipti dėmesį į vairavimo išgėrus pavojus ir kuri ragina bent vieną vakarėlio asmenį sąmoningai nevartoti alkoholio, kad galėtų savo draugus, šeimos narius ar kolegas saugiai parvežti namo. Jis vadinamas Bob‘u (originalo kalba „Bewust Onbeschonken Bestuurder“, išvertus į lietuvių kalbą – sąmoningai blaivus vairuotojas). Manau, kad tai labai prasminga ir paveiku, todėl noriu tikėti, kad ši kampanija ras kelią ir pas mūsų tautiečius“, – patarimais dalijasi LTSA direktorius G.Lukošius.
Anot jo, jei išgėrusio asmens nepavyksta perkalbėti ar jis elgiasi agresyviai, apie tai pagalbos telefonu privaloma informuoti policijos pareigūnus. Jie profesionaliomis priemonėmis sustabdys nusikaltimą darantį asmenį, o mūsų sąžinė bus rami pasirūpinus ir pėsčiaisiais, ir dviratininkais, ir motociklininkais, ir kitais vairuotojais. Galiausiai pasielgę pilietiškai apsaugosime ir išgėrusiojo gyvybę. Juk toks ir turi būti šventinis laikotarpis – daryti gera.
