Rizikuojantiems vairavimas – ne tik būdas keliauti
Anot Vytauto Didžiojo universiteto daktarės psichologės Rasos Markšaitytės, Lietuvos keliuose tikrai netrūksta pavojingai vairuoti linkusių žmonių. Kaip teigia pašnekovė, tai pastebi ir kitų šalių specialistai.
„Jie pastebi tą patį – daug mūsų vairuotojų vairuoja gana agresyviai. Mūsų tyrimai taip pat rodo, kad dažnai šie vairuotojai iš tikrųjų yra gana impulsyvūs ir agresyvūs, lyginant su kitais. Įdomiausia tai, kad dažnai jie patys tokio elgesio nelaiko rizikingu. Jų nuomone, jie tiesiog geri vairuotojai, kurie gali susitvarkyti su bet kokia situacija“, – atkreipia dėmesį R. Markšaitytė.
Įtakos turi ir nebaudžiamumas – nors kelių eismo taisyklės pažeidinėjamos dažnai, dauguma vairuotojų taip ir lieka nenubausti.
Specialistės pastebėjimu, agresyviai vairuojantys žmonės dažniausiai nepagalvoja, kad jie gali sukelti kažkokių nepatogumų kitiems, o kai kuriems netgi bando atkeršyti: „Jiems kiti eismo dalyviai nerūpi. Jiems svarbiau pasirūpinti savo poreikiais, būti išgirstam, suprastam. Jie galvoja – aš geriausiai vairuoju, o tu drįsai kažką padaryti“, – tikina R.Markšaitytė.
Jos aiškinimu, tyrimai rodo, kad agresyviai vairuoti labiau linkę jauni vyrai. Tokia statistika fiksuojama ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje. R.Markšaitytės teigimu, jauni pradedantys vairuoti vyrai iki 25–29 metų yra rizikingiausia vairuotojų grupė.
„Jie visų pirma rizikuoja dėl to, kad jiems vairavimas – ne tik būdas nuvažiuoti nuo vienos vietos iki kitos, bet ir įvaizdžio dalis. „Aš gerai vairuoju, aš esu šaunus, kietas, rizikuoju, nepaklūstu taisyklėms, tampu laisvu.“ Tai padeda pasiekti daug tikslų, pasirodyti prieš draugus“, – sako psichologė.
Ji priduria, kad tokiems vairuotojams būdingas nepažeidžiamumo jausmas: „Jiems būdingas tikėjimas, kad nieko tokio neatsitiks, „aš sugebėsiu susivaldyti ir suvaldyti įvairias situacijas“. Atsitinka taip, kad jie neįvertina daugelio situacijų kaip rizikingų ir, deja, tampa problema visam eismo srautui.“
Moterys vairavimo klaidas dažniau daro dėl pasitikėjimo stokos
Specialistė pastebi – daugėja ir agresyviai vairuojančių merginų, tačiau analizuojant visas vairuojančias moteris, nepriklausomai nuo jų amžiaus, dažniau pastebima tendencija, kad moterys klaidas daro netyčia. R. Markšaitytės tvirtinimu, neretai vyrai kelių eismo taisyklių nesilaikyti pasirenka, o moterys tai daro dėl pasitikėjimo savimi trūkumo.
Vyrai iki 25–29 metų yra rizikingiausia vairuotojų grupė.
„Moterys dažniau daro klaidas, kai kažkokį veiksmą atlieka neteisingai ne dėl to, kad tyčia rizikuotų, bet tiesiog iš nepasitikėjimo savo vairavimo gebėjimais. Vyrai greičiau susiformuoja įsitikinimą „aš esu geras vairuotojas, viskas, ką darau, yra teisinga, todėl galiu laužyti taisykles“. Deja, tie skirtumai kol kas išlieka“, – tikina psichologė.
Jos nuomone, lietuviams apskritai būdinga nepagarba kelių eismo taisyklėms, nes neretai galvojama, kad taisyklės ne apsaugo, padeda, o varžo: „Daugelis vairuotojų tiesiog ir sako „žiūrėkite, ten pastatytas toks ženklas, juk tai nesąmonė“. Jie jaučiasi žiną geriau, kaip reikėtų vairuoti, ir tada vairuoja pagal savo žinojimą, o ne pagal kelių eismo taisykles. Turime problemą, kad dažnai tas vairavimas baigiasi ne visai sėkmingai arba patiems vairuotojams, arba kitiems eismo dalyviams.“
Psichologės teigimu, dar vienas klaidingas įsitikinimas – didesnė vairavimo patirtis užtikrina, kad žmogus vairuos saugiau. R.Markšaitytės aiškinimu, kai kurie didesnę patirtį turintys vairuotojai kaip tik būna dar stipriau įsitikinę, kad jie sugebės suvaldyti automobilį bet kokioje situacijoje.
„Tai skatina labiau rizikuoti, ypač, jeigu tie geresni įgūdžiai formuojami būtent rizikingose situacijose. Tokiu būdu neskatinamos teigiamos nuostatos, kad reikėtų elgtis saugiai, vengti tokių situacijų. Tai gali būti pavojinga ypač tiems žmonėms, kuriems nepažeidžiamumas yra gana didelė vertybė“, – akcentuoja R. Markšaitytė.
Nebaudžiamumo problema
Kaip teigia psichologė, Lietuvos vairuotojai dažnai nesilaiko kelių eismo taisyklių dėl paprastos priežasties – didžioji dalis vairuotojų taip ir lieka nenubausti, nors dauguma vairuotojų kiekvieną dieną neparodo posūkio, kerta ištisinę liniją ar kitaip pažeidžia taisykles.
„Susiformuoja toks supratimas, kad vis dėlto galima vairuoti nevisai pagal taisykles, bet tai – nieko tokio. [...] Iš tikrųjų ne už kiekvieną nusižengimą nubaudžiama. Jeigu yra nubaudžiama, tai dažniausiai ne iš karto, o po gana ilgo laiko. Tada žmonės nesieja savo sąmonėje tos bausmės su padarytu kelių eismo taisyklių pažeidimu“, – pabrėžia R.Markšaitytė.
TAIP PAT SKAITYKITE: už tokius pažeidimus atimama teisė vairuoti
Ji priduria – smulkūs kelių eismo taisyklių pažeidimai dažnai padaromi todėl, kad vairuotojui kiti eismo dalyviai paprasčiausiai nerūpi: „Man rūpi, kad aš važiuočiau ten, kur man reikia, o kiti turi prisitaikyti prie to, kaip yra. Bet, jeigu man kažkas neparodo posūkio, tai jau yra blogai. Iš tikrųjų mes nelinkę rūpintis kitais aplink esančiais. Mums trūksta bendruomeniškumo.“
Jos nuomone, vairuotojams derėtų formuoti rizikos nepalaikančias nuostatas: „Jaunas žmogus iš principo linkęs truputį rizikuoti. Reikėtų juos mokyti labai gerai atpažinti įvairias rizikingas situacijas kelyje ir mokyti, kaip nepalaikyti rizikingo elgesio, gerinti vairavimo įgūdžius.“
Pavojų keliančius vairuotojus laiko neadekvačiais
Pasak susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjo Vidmanto Pumpučio, vairuotojai, sukeliantys pavojų kitiems eismo dalyviams, yra neadekvatūs, negebantys įvertinti situacijos pavojingumo. Jo teigimu, iš dalies taip yra todėl, kad žmonės vairuodami kitaip vertina savo atsakomybę.
Automobilis yra ta priemonė, kurioje žmogus pasislepia po metaliniu skafandru.
„Ir studijos nurodo, kad automobilis yra ta priemonė, kurioje žmogus pasislepia po metaliniu skafandru ir galvoja „važiuoja automobilis, bet ne aš. Mano automobilis greitas, todėl galiu važiuoti greičiau“. Tokiu būdu ir atsispindi tikroji žmogaus kultūra, tikrasis žmogaus vidinis pasaulis. Jeigu žmogus elgiasi agresyviai, sukelia avarines situacijas, tyrimai dažnai nurodo, kad toks vairuotojas yra rizikingas, nepatikimas ir dažnais atvejais – neadekvatus“, – pastebi V.Pumputis.
Jis priduria – neretai taisyklių nesilaikoma tose vietose, kuriose negali patruliuoti policijos pareigūnai, pavyzdžiui, kelio vingiuose, itin intensyvaus eismo ruožuose.
„Tai vietos, kur žmonės žino, kad policijos pareigūnų praktiškai negali būti. Labai svarbu, jei vairuotojai pastebi pavojingai besielgiantį vairuotoją, paprasčiausiai nufilmuoti jo pavojingą elgesį su registratoriais ar kitomis kameromis, perduoti policijai ir tikrai policijos pareigūnai ištirs, nustatys vairuotoją ir nubaus. Būkime pilietiški“, – ragina V.Pumputis.
