„Gjensidige“ Transporto kompleksinių žalų skyriaus vadovas Modestas Žilionis atkreipia dėmesį, kaip svarbu, patekus į eismo įvykį, neprarasti budrumo ir ypač atidžiai užpildyti dokumentus.
„Būna atvejų, kai užpildoma deklaracija neįsigilinus, o vėliau pradedami ginčai dėl įvykio aplinkybių, kaltininko, žalos ir t.t. Tokiais atvejais net tenka važiuoti į įvykio vietą, apklausti liudininkus, ekspertus, pažiūrėti kelio ženklus. Žinoma, visa tai užtrunka. Todėl raginame atidžiai perskaityti deklaraciją dar iki įvykio. Svarbu įsivertinti, ar tikrai suprantami visi deklaracijos punktai ir reikalavimai, kad vėliau, patyrus ir nemenką psichologinį stresą, būtų padaroma kuo mažiau klaidų pildant dokumentą“, – rekomenduoja „Gjensidige“ Transporto kompleksinių žalų skyriaus vadovas Modestas Žilionis.
Jis patikslino, kad užpildyta deklaracija yra svarbiausias dokumentas nagrinėjant eismo įvykį, tačiau esama atvejų, kai apeliuojama dėl pateiktų duomenų pakeitimo: kitaip traktuojamos aplinkybės, kaltė ir kiti aspektai. Tokiu atveju ginčą tenka spręsti iš naujo su visais įvykio dalyviais, rinkti naujus įrodymus, rengti apklausas ir t.t.
M. Žilionis pasidalijo savo patirtimi, kokias klaidas dažniausiai padaro vairuotojai, pildydami deklaracijas. Mažiau nesusipratimų kyla pildant bendrąją informaciją, tačiau klupti pradedama ties įvykio aplinkybių apibrėžimu. Šios klaidos, nagrinėjant eismo įvykio aplinkybes, gali gerokai pakišti koją.
Svarbiausios klaidos pildant eismo įvykio deklaraciją
- Deklaracijos centre esanti 12 dalis „Aplinkybės“ neretai išvis praleidžiama, nors ji yra labai svarbi, nustatant kaltininką. Šioje dalyje suklumpama ties žvaigždute pažymėtais 1 ir 2 langeliais – čia svarbu išbraukti, kas netinka.
- Tolesni šios dalies punktai pildomi įprastai – užbraukiant langelius ties tomis aplinkybėmis, kurios tinka. Labai svarbu pabaigoje įrašyti užbrauktų langelių skaičių, t.y. pažymėti, kiek aplinkybių yra nurodyta, kad ginčo atveju kita pusė piktavališkai ar netyčia nepažymėtų naujų aplinkybių.
- Labai rekomenduojama atidžiai ir vaizdžiai nubraižyti įvykio schemą 13 deklaracijos dalyje, nurodant kryptį, kaip vyko judėjimas. Taip pat būtų gerai greta esančiuose langeliuose nurodyti, kurios transporto priemonės vietos buvo apgadintos. Rekomenduojama apgadinimus aprašyti bent jau bendriausiais bruožais, kad vėliau deklaracijoje (tyčia ar netyčia) neatsirastų naujų apgadinimų, už kuriuos teks mokėti.
- Jei eismo įvykio dalyviai sutaria dėl to, kas yra kaltas dėl incidento, 14 dalyje „Mano pastabos“ pasirašo tik kaltininkas. Didžiausia šioje vietoje daroma klaida – kai pasirašo abu eismo įvykio dalyviai, laikydami, kad tai yra parašams skirta vieta. Draudimo bendrovei tokiu atveju tenka aiškintis, kuris deklaraciją pildęs asmuo pripažino savo kaltę.
- Abiejų pusių parašams yra skirta 15 deklaracijos dalis „Vairuotojų parašai“. Šie parašai patvirtina, kad abu deklaraciją pildę asmenys sutinka su čia pateikta informacija.
- Jei įvykyje dalyvavo ne du, o daugiau dalyvių, pildomos kelios deklaracijos, kur kiekvienoje dalyje tas pats kaltininkas užpildo savo dalį ir nubraižoma to paties įvykio schema su visais eismo įvykio dalyviais.
- Jei eismo įvykyje nukentėjo ne kita transporto priemonė, o kelio statinys (šviesoforas, kelio atitvaras ar kt.), vairuotojui reikėtų skambinti 112, o ši tarnyba pasirūpins tuo, kad būtų operatyviai surastas šio kelio statinio savininkas, su kuriuo deklaracija ir bus užpildyta. Draudikai įspėja – netiesa, kad, sugadinus šviesoforą, niekas to nepastebės, pavyks išvengti atsakomybės ir kaltininkas nebus surastas. Verčiau pačiam pasirūpinti tinkamu eismo įvykio įforminimu.
- Draudikai pataria nukentėjusiajam turėti deklaracijos originalą, o kopiją atiduoti įvykio kaltininkui. Mat nukentėjęs asmuo visada kreipsis dėl žalos atlyginimo, o kaltininkas kai kuriais atvejais apie įvykį net nepraneša. Tokiu atveju draudikas turės originalų, t.y. raiškesnį pasirašytą dokumentą.
