Mažiau nei penktadalis, tik 19 proc. vairuotojų, tvirtino niekada neviršijantys leistino greičio.
52 proc. apklaustųjų teigė tą darantys nuolat, 6 proc. – tik mieste, o 23 proc. – tik užmiestyje.
Tokie apklausos rezultatai ne visiškai atspindi bendrą tendenciją. Nors vos 6 proc. pripažino greitį viršijantys tik mieste, tuo patikėti sunku – pagrindinėse Vilniaus gatvėse greičiau nei leistina važiuoja turbūt 95 proc. viso transporto. Tuo įsitikino 15min žurnalistai, atlikę eksperimentą pagrindinėse sostinės gatvėse. Kita vertus, mažesniuose miestuose eismo situacija kitokia – žmonės ten juda lėčiau.
Užmiestyje smarkiai greitį viršijančių skaičius yra mažesnis, tačiau juos pastebėti – dar lengviau. Tuo įsitikino 15min žurnalistas, patikrinęs, ar automagistralėje vairuotojai laikosi saugaus atstumo.
2017-ųjų sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas, o tuo pačiu nežymiai padidėjo ir piniginės baudos už greičio viršijimą.
Iki šiol už greitį, viršytą nuo 10 iki 20 km/val., tekdavo mokėti 11–28 Eur, o naujos baudos didėja iki 12–30 Eur. Už greitį, viršytą nuo 20 iki 30 km/val. ankstesnė 28–86 Eur kartelė kyla iki 30–90 Eur. Viršiję 30–40 km/val. mokėdavo 115–173 Eur. Nuo šiol bauda pakis iki 120–170 Eur. Už 40–50 km/val. viršijimą reikėdavo mokėti 173–231 Eur. Nuo šiol – 170–230 Eur. Daugiau nei 50 km/val. greitį viršiję vairuotojai iki šiol mokėdavo 289-434 Eur ir prarasdavo vairuotojo pažymėjimą 1-6 mėn., o nuo sausio 1 d. bauda pakilo iki 450-550 Eur.
Vairuotojo pažymėjimo praradimas numatytas ir motociklų, taksi, sunkiasvorių, keleivinių transporto priemonių ir 2 metų stažo neturintiems vairuotojams už greičio viršijimą daugiau nei 30 km/val.
Nepaisant baudų padidėjimo, jos Lietuvoje vis tiek išlieka vienomis mažiausių Europoje. Informaciją apie baudas už greičio viršijimą Europos valstybėse rasite čia.
