Paspirtukų draudimu dažniausiai pasirūpina elektrinių paspirtukų savininkai, tačiau jis populiarus ir tarp tų, kuriems nėra privalomas.
Viešojoje erdvėje tebemirgant istorijoms apie nelaimingus atsitikimus, susijusius su elektriniais paspirtukais, policija savo ruožtu primena saugių kelionių jais principus.
Diskusijas pakeitė susidomėjimas
Nuo 2024 m. sausio mėnesio civilinės atsakomybės draudimą privalo turėti visų motorinių transporto priemonių, traktorių ir savaeigių mašinų, kurių didžiausias projektinis greitis yra daugiau kaip 25 km/val. arba kurių didžiausias grynasis svoris – daugiau kaip 25 kg ir didžiausias projektinis greitis – daugiau kaip 14 km/val., savininkai.
Šis reikalavimas palietė ir minėtus kriterijus viršijančių elektrinių paspirtukų bei traktorių-žoliapjovių savininkus.
„Iš pradžių kėlęs daug diskusijų, šis reikalavimas, panašu, jau tapo gerokai aiškesnis ir priimtinesnis vairuotojams: matome ne tik išaugusį susidomėjimą tarp tų vairuotojų, kuriems jis privalomas, tačiau ir kitų transporto priemonių savininkų. Tai – atsakingas požiūris, nes, deja, vis dar fiksuojame daug incidentų, susijusių su elektriniais paspirtukais, kai kurie ir gana tragiški“, – sako ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Žalų departamento vadovas Mindaugas Balinskas.
Netikėti pavojai kelyje gali baigtis skaudžiai
Pasak draudimo eksperto, elektrinio paspirtuko eismo įvykis gali baigtis labai skaudžiai: „nekalbame apie tokius sužalojimus kaip nubrozdinimai ar žaizdos – žmonės patiria kelių kaulų ar galūnių lūžius, jų laukia ilgas ambulatorinis gydymas“. M. Balinskas teigia draudimo praktikoje girdėjęs ir apie atvejus, kai sužalotas elektrinio paspirtuko vairuotojas žuvo ar liko neįgalus.
„Mūsų patirtis rodo, kad dažniausiai elektrinių paspirtukų vairuotojai susižeidžia patys dėl neįvertinto atstumo tarp ar iki kliūčių, nepasirinkto saugaus greičio ar nežinomo maršruto ir tame maršrute esančių pavojų – duobių, nukritusių medžių šakų ar kitų pašalinių objektų, kurių neturėtų būti važiuojamojoje kelio dalyje“, – sako jis.
Kelionėse elektriniu paspirtuku kyla pavojus ne tik susižeisti pačiam, bet ir sužeisti kitus, be to, atsitrenkus padaryti žalos transporto priemonėms ar pastatams.
Auga susidomėjimas triračių draudimu
Draudikų duomenimis, įsigaliojus naujiesiems reikalavimams, kol kas mažiausiai draudžiamos žoliapjovės, daugiausia – galingesni elektriniai paspirtukai.
„Pastebime ir tai, kad draudimu vis dažniau susidomi ir tie, kam jis nėra būtinas: mažesnio galingumo paspirtukų, dviračių savininkai. Dar vienas naujas draudimo segmentas – elektriniai triračiai, kuriuos renkasi neįgalieji ir senjorai. Jų kol kas nėra daug, tačiau matome augantį susidomėjimą“, – sako M. Balinskas.
„Compensa Vienna Insurance Group“ duomenimis, elektrinių paspirtukų, kurių nebūtina drausti, sudarytų draudimo sutarčių dalis siekia iki 30 proc. iš visų sudarytų civilinės atsakomybės draudimo sutarčių šioms transporto priemonėms.
„Matome, kad žmonės vis dažniau pasvarsto tiek apie privalomąjį paspirtukų, tiek savanorišką nelaimingų atsitikimų draudimus. Kalbant apie pastarąjį – žmonės draudžiasi, norėdami apsaugoti savo sveikatą ne tik dėl įvykių, susijusių su tokios transporto priemonės valdymu, bet ir kitų nelaimingų atsitikimų, traumų buityje ar kelionėje“, – kalbėjo M. Balinskas.
Policijos patarimai
Policija primena, kad viešajame eisme (gatvėje, kelyje) dalyvaujančios transporto priemonės privalo būti apdraustos. Jei transporto priemonei teisės aktais numatyta prievolė būti apdraustai ir ji dalyvauja viešajame eisme, policijos pareigūnai turi teisę patikrinti, ar tokia transporto priemonė yra apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
Elektrinių paspirtukų sezonui įpusėjus, tiek draudimo specialistai, tiek policijos pareigūnai ragina rūpintis savo ir kitų eismo dalyvių saugumu.
Policija pateikia penkis svarbiausius patarimus, kurių derėtų nepamiršti renkantis važiuoti elektrine mikrojudumo priemone (elektriniu paspirtuku, elektrine riedlente, elektriniu balansiniu vienračiu, riedžiu):
1. Apranga. Kokybiškas saugos šalmas – privalomas, jei norite išvengti sunkių traumų eismo įvykio atveju. Aktyviai pramogaujant praverčia ir kelių bei alkūnių apsaugos.
2. Meteorologinės sąlygos. Įvertinkite oro sąlygas: važiavimas šlapia, slidžia kelio danga didina eismo įvykio tikimybę. Nevažiuokite per lietų ne tik dėl to, kad sušlapsite.
3. Visas dėmesys vairavimui. Rankos ant vairo – ši visiems vairuotojams iš Kelių eismo taisyklių žinoma taisyklė galioja ir vairuojant elektrinį paspirtuką.
4. Nevežkite kito asmens. Paspirtukas – transporto priemonė, skirta vienam žmogui. Nevežkite ant jo draugo ar vaiko – tam nėra vietos. Abi jūsų kojos turi būti patogiai uždėtos ant transporto priemonės.
5. Saugus greitis. Pasirinkite saugų važiavimo greitį ir kelią: visada apvažiuokite kliūtis, važiuojant nelygiais paviršiais sulėtinkite greitį iki 5–10 km/val. ir sulenkite kelius (tai sumažins rimtos traumos tikimybę, jei visgi įvyktų nelaimė). Nespauskite akceleratoriaus vesdamiesi paspirtuką.