Dažnai tokių kelių ir plotis toks, kad dviem ratais nenuvažiavus nuo asfalto prasilenkti neįmanoma. Dėl to kyla daug problemų eismo dalyviams. Pasivažinėjimai tokiais keliais gali baigtis eismo nelaimėmis, sudaužytais stiklais ar nuleistomis padangomis.
„Nors keliai, kuriuose telpa tik viena eismo juosta, įprastai nepasižymi dideliu eismo intensyvumu, judėjimas jais turi savo ypatumų ir rizikų. Kol nėra kliūčių, vairuotojai neretai linkę jais važiuoti maksimaliu leistinu greičiu. Atsiradus priešpriešiniam eismui smarkiai išauga eismo įvykių rizika. Vairuotojams tenka staigiai mažinti greitį ir dviem dešiniaisiais ratais mestis į šalikelę. Prasilenkimo metu pakeliami akmenys žyra į automobilių langus, plėšomos padangos. Vietos gyventojai priversti kvėpuoti į orą pakeltomis dulkėmis“, – mažiau prižiūrimų regioninių keliukų trūkumus vardina Andrius Žiukelis, BTA Ekspertizių skyriaus vadovas.
Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) informuoja, jog krašto kelių, kurių plotis nesiekia 5 metrų, šalyje yra 200 km. Praėjusiais metais skelbtas planas visus juos rekonstruoti ir išplatinti iki 2030 metų. Per 2022 m. rekonstruoti 5,4 km tokių kelių.
Žemesnės kategorijos, rajoninių kelių, LAKD nurodė neskirstantys pagal dangos plotį. Rajoninių kelių bendras ilgis yra triskart didesnis nei krašto, jų dangos – ne tik asfaltinės, bet ir žvyro. Šiems keliams sudaryta atskira rekonstrukcijos prioritetų eilė.
Alina sunkvežimių eismas
Vienas iš tokių siauro asfalto rajoninių kelių, jau daugelį metų keliantis vietos gyventojų nepasitenkinimą, driekiasi nuo Matuizų kaimo Varėnos rajone, iki posūkio į Krūminių kaimą. Anot Matuizų kaimo seniūno Mindaugo Matuizos, ruožas, kuriame du automobiliai negali prasilenkti nenuvažiavę ant kelkraščio, yra 7 kilometrų ilgio.
„Netoliese intensyvią komercinę veiklą vykdo plytinė. Darbymečio metu į ją ir iš jos nuolat zuja sunkiasvorės transporto priemonės, kurios šiuo keliu išveža produkciją. Sunkiai pakrauti vilkikai negali staigiai stabdyti, o ir trauktis nuo kelio jie nenori, todėl jiems priešpriešine kryptimi judančiam transportui kyla didelė grėsmė. Sunkvežimiai tokiame kelyje „pagados“ nedaro“, – sako Matuizų seniūnas.
Prie šio kelio gyvenantys žmonės nepaliaujamai skundžiasi ir dulkių debesimis, kurie nusėda jų plaučiuose, ant pastatų, turto, maisto.
„Kelio priežiūra žiemą skųstis negalime – jis ir nuvalomas, ir pabarstomas. Tik kad tos mūsų žiemos dabar nevisai žiemiškos. Tai nors akmenukai neskraido, bet asfalto pakraštys būna aštrus ištisus metus. Didžiosios problemos prasideda šiltuoju sezonu. Padangas šiame kelyje prakiurdę ir stiklus apsidaužę vairuotojai į mūsų seniūniją nesikreipia, todėl negaliu kalbėti skaičiais, kiek žalos vairuotojams pridaro mūsų keliukas. Tačiau iš patirties galiu pasakyti, kad pats akmenų į automobilio stiklą esu gavęs ne vieną“, – sako M. Matuiza.
Matuizų kaimo bendruomenei ne kartą kreipusis į LAKD ir Seimo narius, prašant nutiesti saugesnį kelią, po ilgų diskusijų prioritetų reitinge atkarpa pakilo iš 538 į 159 vietą.
Sprogusias padangas ir skilusius stiklus skaičiuoja šimtais
BTA duomenimis, vien šiemet dėl stiklų įdaužų arba ratų pažeidimų į draudimo bendrovę jau kreipėsi apie 2500 nukentėjusiųjų visoje Lietuvoje.
„Stiklo įdaužos sudaro apie 20 proc. visų fiksuojamų KASKO žalų. Vien pagalbos kelyje dėl ratų pažeidimų, kai patys vairuotojai nebegali susitvarkyti, t.y., pasikeisti rato, kviečia kelis šimtus kartų per metus. Žinoma, prastesnės būklės keliuose ir žvyrkeliuose sulaukti akmens smūgio į stiklą arba pradurti padangą tikimybė yra didesnė. Tačiau neretai akmenų pasitaiko ir žvyrkelio bei asfaltuoto kelio sankirtoje“, – sako BTA ekspertas A. Žiukelis.
Pasak jo, net mažas akmenukas gali pridaryti nemenkos žalos. Kartais stiklui vasarą padaryta žala pasireiškia ne iš karto, o tik sulaukus žiemos šalčių.
„Dažniausiai žala siekia nuo 200 iki 500 eurų, tačiau uždelstas remontas gali baigtis ne lokaliais kosmetiniais darbais, o ir visos kėbulo detalės keitimu“, – įspėja ekspertas.
Jo teigimu, siauruose regioniniuose ir rajoniniuose keliuose padangoms ir stiklams padarytos žalos iš kelio savininko išsireikalauti nelabai įmanoma. Prieš siaurus kelio ruožus pastatomi įspėjamieji ženklai apie kelio nelygumus, pavojingą kelkraštį arba žvyro išmetimo pavojų. Tai reiškia, kad vairuotojas apie grėsmes informuojamas ir pats turi spręsti, kaip jam važiuoti toliau.