Pirmiausia – padangų matmenys
Renkantis padangas, pirmiausia reiktų laikytis visų automobilio gamintojų rekomendacijų. Kiekvienam automobiliui yra paskaičiuoti atitinkami padangų matmenų, apkrovos bei greičio indeksai, su kuriais automobilio eksploatavimas bus geriausias, saugiausias ir ekonomiškiausias.
Tiesa, pasak Roko Lipeikio, su greičio indeksu yra tam tikros išimtys. Žieminės padangos, ypač dygliuotos ir minkšto mišinio, gaminamos su mažesniais greičio indeksais, kad užtikrintų gerą sukibimą pačiomis sudėtingiausiomis žiemos sąlygomis, todėl šiaurės šalims daroma išimtis ir naudojamos mažesnio greičio indekso padangos nei nurodyta automobilio vartotojo vadove.
Kitas žingsnis – padangų tipai
Padangų specialistai vienbalsiai sutaria, kad žiemą prioritetas yra saugumas ir renkantis padangas pirmiausiai į tai ir reikia atsižvelgti. O saugumui daug įtakos turės ir keliai, kuriais dažniausiai važiuosite – miestų ir pagrindinių automagistralių gatvės dažniausiai būna nuvalytos, o štai rajoniniai keliai priežiūros sulaukia daug rečiau. Deja, visiems keliams vienodai tinkamų žieminių padangų nebūna, tad tenka priimti įvairius kompromisus dėl kainos, komforto, pravažumo ar dilimo greičio.
Dygliuotas arba minkštos gumos padangas verta rinktis tuomet, jei teks dažnai važinėti prasčiau valomais arba užmiesčio keliais. Visi dygliuotų padangų privalumai atsiskleidžia važiuojant apledėjusiais arba suplūktu sniegu padengtais keliais. Tačiau jos yra šiek tiek triukšmingesnės, nėra tokios komfortiškos, o ir stabilumo pojūtis gali būti šiek tiek mažesnis važiuojant sausu arba šlapiu keliu.
Minkštos gumos padangos yra komfortiškesnės nei dygliuotos, puikiai įveikia sniegą, tačiau sunkiau susidoroja su apledėjusiu paviršiumi. Taip pat turi mažesnį stabilumą ant sauso ar šlapio asfalto, ypač prie didesnių greičių. O daugumai lietuvių bene svarbiausias jų trūkumas – greitesnis dėvėjimasis esant šiltesniam orui ir važiuojant nuvalytais keliais.
R.Lipeikio teigimu, žiemą saugiausia važinėti dygliuotomis padangomis, nes jos yra tikros žieminės padangos, o kieto mišinio ar minkšto mišinio padangos yra alternatyva su didesniais ar mažesniais kompromisais saugumo atžvilgiu.
Mano nuomone, važinėjant automobiliu reikia vadovautis pagrindiniu gamtos dėsniu: išlieka geriausiai prisitaikę
„Žiemą saugiausia važinėti dygliuotomis padangomis, nes jos yra tikros žieminės padangos, o kieto mišinio ar minkšto mišinio padangos yra alternatyva su didesniais ar mažesniais kompromisais saugumo atžvilgiu. Aš asmeniškai žiemą pasitikiu tik dygliuotomis padangomis ir kitokių nepripažįstu, nes netrokštu jokių netikėtumų ir dažnai blogai pasibaigiančių nuotykių. Be to, aplinkui „skraido“ nemažai visiškai neprognozuojamų, liaudiškai sakant, gerokai „trenktų“ eismo dalyvių, nesuprantančių, kad ne vieni jie eisme dalyvauja ir nuolat sukeliančių avarines situacijas. Juk tuo metu negali pasirinkti nei kelio dangos, nei tai situacijai tinkamo greičio, todėl automobilis turi būti „apautas“ maksimaliai tiksliai manevruoti leidžiančiomis ir nuo netikėtumų apsaugančiomis padangomis. Mano nuomone, važinėjant automobiliu reikia vadovautis pagrindiniu gamtos dėsniu: išlieka geriausiai prisitaikę“, – sako R.Lipeikis.
Kieto mišinio žiemines padangas verta rinktis važinėjant miestų nuvalytomis gatvėmis ar gerai prižiūrimomis pagrindinėmis magistralėmis. Kieto mišinio padangos puikiai tinka sausam ar šlapiam, šlapdriba padengtam keliui. Pagrindiniai keliai žiemą sudrėgsta ne tik nuo šlapdribų, bet ir nuo druskų, kuriomis barstomi apsnigti ir apledėję keliai. Be to, šios padangos yra netriukšmingos, stabilios, komfortiškos, o ir dyla gerokai lėčiau nei minkšto mišinio padangos.
Tačiau važiuojant snieguotu arba apledėjusiu keliu sukibimas bus prastesnis nei minkštos gumos padangų, todėl teks vengti prasčiau prižiūrimų užmiesčio kelių. O jei nebus galimybės atidėti tokių kelionių esant sudėtingoms eismo sąlygoms, specialistai rekomenduoja rinktis minkšto mišinio padangas.
Universalias padangas gali rinktis vairuotojai, kurie žiemą mažai važinėja ir gali niekur nevažiuoti esant ypač sudėtingomis sąlygomis. Modernios šiuolaikinės universalios padangos puikiai sugeba susidoroti su sniegu ir ant sniegu padengtos dangos yra tik 5% mažiau efektyvios lyginant su kieto mišinio žieminėmis padangomis, tačiau su jomis galima važiuoti ištisus metus.
Visi didieji padangų gamintojai gamina universalias padangas ir Lietuvoje dažnai galima išgirsti klaidinančių pasisakymų, kad jos netinkamos niekam. Visgi reikėtų nepamiršti, kad jos dažniausiai pritaikytos eksploatuoti ne žemesnėje nei -5 laipsnių temperatūroje ir nėra labai efektyvios žemose temperatūrose bei ant ledu padengtos dangos.
Apsispręskite dėl biudžeto: rinktis pigias ar brangias padangas?
Lengviausias sprendimas bus tiems pirkėjams, kurių pajamos pakankamai didelės ir gali sau leisti brangiausius produktus nesirūpindami dėl nuvažiuoto kilometro savikainos. Jeigu finansai visiškai nevaržo pasirinkimo laisvės, tuomet galima rinktis garsiausių gamintojų, tokių kaip „Bridgestone“ ar „Michelin“ ypač minkštos gumos padangas – jos užtikrins geresnius kokybinius rodiklius, tačiau bus pritaikytos skandinaviško tipo žiemai – ilgai, šaltai ir be polaidžių.
Pakilus temperatūrai tokių padangų guma pernelyg įkaista ir ima sparčiai dėvėtis. Taip pat labai elastingas karkasas mūsų duobėtuose keliuose dažnai yra minusas, nes dažnai sugadinami ne tik ratlankiai, bet ir pačios padangos. Trumpesnis padangų eksploatavimo laikas gerokai didina nuvažiuoto kilometro kainą, o tai gali būti nepriimtinos investicijos daugumai Lietuvos vairuotojų.
Ieškantiems optimalaus santykio tarp kainos ir kokybės, verta dairytis į kiek mažiau žinomų padangų gamintojus, tokius kaip „Roadstone“, „Kenda“, „Cooper“, „Starfire“, „Petlas“ ar „Maxxis“ – jų gaminamos minkšto mišinio žieminės padangos ne tik pigesnės, bet ir ypač atsparios dėvėjimuisi ir smūgiams, todėl papildomai užtikrina žymiai mažesnę kilometro kainą nei garsesnių gamintojų produkcija.
Tiesa, šių gamintojų padangos dažnai nepasiekia saugumo testų viršūnių. Dėl to neverta nei stebėtis, nei jaudintis: patys garsiausi padangų gamintojai susikoncentravę į geriausius testų rezultatus ir siekia patenkinti specifinius ir reiklius Skandinavijos valstybių poreikius, tad konkuruoja dėl centimetrų, kurių realiame gyvenime retai kada prireikia. Todėl mažesni gamintojai dažniausiai orientuojasi ne į aukščiausius testų rezultatus, kas jiems, ko gero, sunkiai būtų pasiekiama, o stengiasi sukurti vertę kitur, t.y. koncentruojasi į labiau žemiškus dalykus,tokius kaip geriausios eksploatacinės savybės, aukščiausias kainos ir kokybės santykis.
Rinkdamosi padangas, verslo įmonės paprastai daugiausia dėmesio skiria mažiausiai kilometro kainai. Šiuo atveju rinktis vien pačias pigiausias padangas irgi neverta – nuvažiuoto kilometro kaina priklauso ne tik nuo padangų kainos, bet ir nuo padangos dėvėjimosi greičio. Norint bent apytiksliai sužinoti padangų dėvėjimosi greitį, tenka įvertinti daugybę veiksnių – kokiems tikslams ir kaip intensyviai bus naudojamas įmonės automobilis, kokiuose keliuose dažniausiai važiuos ir t.t. Tokiais atvejais patarimo visada verta klausti pas profesionalius padangų ekspertus.
Žieminių padangų testai – ką reikia apie juos žinoti
Jeigu padangas renkatės pagal testų rezultatus, turite žinoti kai kurias testų atlikimo sąlygas – nuo to gerokai priklauso ir jų rezultatai. Dažniausiai rinkoje naudojami dviejų tipų testai – Skandinavijos arba Vokietijos testuotojų. Skandinavijoje testuojama pačiomis sudėtingiausiomis sąlygomis – ant ledo bei sniego, dažniausiai minkšto mišinio arba dygliuotos padangos, tuo tarpu Vokietijoje, kur žiemos yra gerokai švelnesnės, dažniausiai testuojamos kieto mišinio žieminės padangos.
Žiūrint iš klimatinių sąlygų pusės Lietuva būtų pusiaukelėje, nes turime ir gana ilgą laiką su atlydžiais, bet ir sudėtingų periodų su dideliais šalčiais, plikledžiais ir lijundromis. Todėl vertėtų objektyviai vertinti padangų savybes, kurios svarbios mūsų šalies vairuotojams ir nepasikliauti vien tik vienu testu.
Padangas renkantis pagal Skandinavijos testų rezultatus, reiktų nepamiršti, jog čia „pergales“ skina ypač minkšto mišinio padangos, kurios ilgai ir kokybiškai tarnauja esant ilgoms, stabilioms ir labai šaltoms žiemoms. Deja, Lietuvoje net ir žiemą klimatas nėra pastovus – pasitaiko polaidžių, didelių temperatūrų svyravimų. Toks klimatas su ilgai besitęsiančiomis gan aukštomis teigiamomis temperatūromis nėra labai tinkamos šioms padangoms – kuo aukštesnė aplinkos temperatūra, tuo labiau kaista padangos ir sparčiau dyla ypač minkšta guma.
Ar svarbus protektoriaus raštas?
Vienareikšmiškai pasakyti kad vienoks protektoriaus raštas yra geresnis, o kitas jau blogesnis būtų neteisinga. Paprastai lietuviškoms žiemoms pasirenkamos kryptinio protektoriaus rašto padangos, nes esant ypač sudėtingoms vairavimo sąlygoms, esant snieguotai, o ypač šlapiu sniegu padengtai kelio dangai, šio protektoriaus savybės leidžia lengviau suvaldyti automobilį.
Nebijokite konsultacijų
Paskutinis, bet ne ką mažiau svarbus patarimas – nepirkite padangų aklai be specialistų konsultacijos. Tai ypač aktualu dabar, kai sparčiai populiarėja elektroninė prekyba ir prekes galima įsigyti neišeinant iš namų. Gerai neišmanant prekyboje esančių padangų specifikos, galima nesunkiai suklysti ir išleisti pinigus padangoms, kurios bus visiškai netinkamos Jūsų automobiliui. Dabartinė padangų įvairovė labai gausi, o aiškaus ir informatyvaus jų ženklinimo išvis nėra. Tad be išmanančio specialisto patarimų labai nesunku suklysti net ir pačiose paprasčiausiose situacijose.
Pavyzdžiui, nepakanka tiesiog apsispręsti, kokio mišinio padangų norėsite – dar reikės nesuklysti renkantis būtent tokio tipo padangas. Mat padangų mišinio tipas paprastai neturi specialaus ženklinimo, o populiarus žymėjimas M+S (angl. Mud +snow) labiau nusako protektoriaus rašto ypatybes (grubesnis, su daugiau atskirų blokelių), o ne jos eksploatacijos sezoną. Todėl visos žieminės, universalios ir net dalis vasarinių padangų turi M+S žymėjimą. O kur dar kiti žieminių padangų parametrai, tokie kaip elgesys ant ledo, sniego, pažliugusio sniego ir t.t.
Štai todėl R.Lipeikis rekomenduoja surasti laisvą valandėlę ir užsukti konsultacijų į artimiausią padangų prekybos centrą – ilgametė specialistų darbo patirtis padės geriausiai įvertinti poreikius bei finansines galimybes ir pasiūlyti tinkamiausius sprendimus.
„Egzotika“: Lietuvoje vyksta tikras padangų prekybos karas ir sąmoningas vartotojų klaidinimas
Kiekvienais metais ruduo ir pavasaris viešojoje erdvėje pažymimas atgyjančiomis diskusijomis apie eismo saugumą bei vairuotojų pasirengimą naujam metų laikų sezonui ir viena iš aktualiausių temų – reikalavimai sezoninėms padangoms ir prekyba jomis. O šiuo metu bene pati aktualiausia tema – ar verta pirkti kelis metus sandėliuotas padangas?
Naujų padangų amžius ir sandėliavimo trukmė aktualia tema Lietuvoje tapo tuomet, kai viešojoje erdvėje pasirodė straipsnių ir televizijos laidų apie tai, kad sandėliuojamos padangos praranda savo technines charakteristikas ir yra niekam nebetinkamos. Šia tema kiekvieną sezoną viešai kalbantis didžiausios Lietuvoje padangų prekybos įmonės „Egzotika“ savininkas, žinomas lenktynininkas, Rokas Lipeikis šiemet pareiškė tiesiai šviesiai: „Tai ypač keistas tik Lietuvos rinkoje labai nesąžiningai išpūstas mitas, kuriuo nepagrįstai gąsdinant vairuotojus, kai kurios labai prastoje finansinėje padėtyje atsidūrusios, padangų prekybos įmonės siekia įgauti konkurencinį pranašumą prieš stabiliai dirbančius rinkos senbuvius“.
Kodėl skiriasi padangų kainos?
Įbauginti pirkėjus dėl padangų amžiaus yra ekonomiškai naudinga – „nesandėliuotų“ padangų kaina paprastai būna ženkliai didesnė, nei kelis mėnesius ar metus sandėliuotų, tačiau pasigilinus paaiškėja, jog šie kainų skirtumai visiškai nesusiję su padangų kokybe. Mat stambių pardavėjų didesnės apyvartos leidžia pirkti padangas dideliais kiekiais, dėl ko gauna papildomas nuolaidas iš gamintojų, o tai suteikia galimybių mažinti kainas pirkėjams.
Be to, keičiantis sezonams dauguma gamintojų turi neišparduotus likučius ir jie tampa dideliu „galvos skausmu“, mat reikia atlaisvinti sandėlius naujo sezono padangoms. Tad šiuos likučius mielai išparduoda padangų pardavėjams su didelėmis nuolaidomis. O tokiais pasiūlymais gali pasinaudoti tik didieji pardavėjai, turintys pakankamas sandėliavimo patalpas, kuriose padangos saugiai laukia naujojo pardavimų sezono.
Pasak Roko Lipeikio, pralaimėdami šią konkurenciją kovą, dalis pardavėjų, pasitelkdami kai kurių padangų gamintojus gamintojų atstovus sukuria skleidžia mitus, jog 2-3 metus sandėliuojamos padangos virsta vos ne medinėmis ir tinkamos nebent „pakuroms“. Tokių pasakojimų prisiklausę gyventojai iš pardavėjų šiemet jau reikalauja ne bet kokių, o vienos ar dviejų savaičių „šviežumo“ padangų. Nors vien padangų transportavimas iš Pietų Korėjos ar Japonijos gamintojų užtrunka 2-3 mėnesius.
Gandais tikima labiau nei tyrimų rezultatais ar paprasčiausia fizika
Rokui Lipeikiui labai keista, jog kasmetinis šviečiamasis darbas apie padangų senėjimų procesus, finansų taupymo galimybes paskęsta „informaciniame triukšme“: provincijos gyventojai labiau pasitiki gandais ar istorijomis iš serijos „viena boba sakė“, o kai kurios valstybinės įmonės tiesiog naudojasi tokiais mitais švaistydamos biudžeto lėšas. Viso to, pasak R. Lipeikio, nebūtų, jei pirkėjai objektyviai pasigilintų į fizinius procesus, vykstančius padangų senėjimo ir eksploatacijos metu ar tiesiog peržvelgtų į didžiųjų padangų gamintojų atliktus testus.
Su tuo sutinka ir didžiausio pasaulyje padangų gamintojo „Bridgestone“ atstovas Lietuvoje Eugenijus Marcinkevičius: „panašių dviprasmių kalbų (apie padangų senėjimą, red. pastaba) girdėti teko ir, žinoma, yra apmaudu, kai panašios kalbos nėra pagrindžiamos konkrečiais faktais, testais, šaltiniais arba, kai yra pateikiama tik dalinė informacija. Suklaidinti vartotoją pateikiant nepilną informaciją yra lengva, todėl prekybininkai turėtų būti atsargesni, nes rizikuoja prarasti vartotojo pasitikėjimą.“
O ką sako oficialūs testų rezultatai? Štai „Michelin“ kartu su autoritetingomis organizacijomis (pavyzdžiui, ADAC) per pastarąjį dešimtmetį jau atliko keletą testų lygindami įvairaus amžiaus (nuo 1 iki 4 metų) padangas. Vertinant padangų ilgaamžiškumą ir patvarumą nebuvo nustatyta jokių esminių skirtumų tarp naujesnių ir senesnių padangų. Taip pat jokių reikšmingų skirtumų neužfiksuota ir rezultatuose ant šlapios ir sniegu padengtos dangos.
Remiantis temperatūros poveikiu cheminėms reakcijoms, „Michelin“ ekspertai nustatė, kad vienerius metus naudota padanga, nuvažiavusi 19 000 km „paseno“ tiek pat kiek ir 17 metų sandėliuota 21C temperatūroje padanga. Kitaip tariant, naudojama padanga kas tris savaites „pasensta“ tiek, kiek ir per vienerius metus sandėliuojama padanga, o 35 proc. per mažai pripūsta padanga jau per savaitę nusidėvi daugiau negu metus sandėliuota padanga.
Taigi, padangų eksploatacija ir saugojimas – visiškai skirtingos situacijos, praktiškai nesulyginamos pagal destrukcinį poveikį, kurį patiria padangos. Todėl ir vertinant padangų senėjimą labai svarbu atskirti sandėliavimo daromą poveikį nuo eksploatavimo metu atsirandančių pokyčių. Net ir įsigijus savaitės ar mėnesio naujumo padangas, pravažiavus pirmuosius kelis tūkstančius kilometrų dėl intensyvaus fizinio poveikio bei didžiulių temperatūros pokyčių padangų guma taps labiau „susenusi“ nei po 4-5 metų ramaus pragulėjimo sandėlyje. Tad ilguoju eksploatacijos periodu padangų kokybinės savybės visiškai nepriklauso nuo to, ar jos buvo pagamintos prieš 4 mėnesius, ar prieš 4 metus.
10-ies metų taisyklė
Rokas Lipeikis primena, jog padangų rinkoje galioja nerašyta 10 metų taisyklė, vadinama 5+5.
5 metai sandėliavimui + 5 metai eksploatacijai – tai yra visuotinai pripažįstamas standartas. Jei padanga buvo sandėliuota ilgiau, reikia įvertinti ar per laikotarpį iki 10 metų bus suvažinėta iki minimalios leistinos protektoriaus ribos. Jeigu minimali leistina protektoriaus riba nepasiekta, tolesnis padangų naudojimas leidžiamas su sąlyga, jog jas bent kartą per metus apžiūrės specialistai. O ir patys vartotojai raginami atkreipti dėmesį ne tik į padangos vizualinę būklę ir slėgį, bet ir į darbo pakitimus, pvz., padidėjęs oro leidimas, garsas, vibracija, kurie reikštų, jog padangą reikia pakeisti.
Apie 10 metų taisyklę pasakoja ir Eugenijus Marcinkevičius: „Bridgestone korporacija savo puslapyje skelbia, kad didžiąją dalį padangų reikia keisti nepraėjus 10 metų ir rekomenduojama pakeisti visas padangas, naudojamas daugiau nei 10 metų nuo gamintojo nurodytos pagaminimo datos, naujomis – tai tiesiog atsargumo priemonė. Pakeisti reikėtų net jei padangos atrodo tinkamos naudoti ir vizualiai jos dar nesusidėvėjo. Taip pat pabrėžiame, kad ši rekomendacija nesumažina vartotojo atsakomybės už padangų keitimą laiku. Keičiant padangas, kurios buvo kartu su įsigyta transporto priemone, laikykitės gamintojo rekomendacijų (neviršykite 10 metų termino).“
Kad tokie kolegų aiškinimai nėra pramanas, visiškai pritaria ir „Michelin“ koncerno atstovas Lietuvoje Paulius Gaurilcikas. Jis papasakojo ir apie klasikinę prekybos schemą, kurioje neišvengiamai pas pardavėjus atsiranda sandėliuose pastovėjusios padangos.
„Koncernas „Michelin“ savo didmeniniams klientams (t.y. „Egzotikai“ ir kitiems) tiekia padangas iki 3 metų amžiaus, dar 2 metus gali užtrukti kol padangos bus parduotos galutiniam vartotojui, taigi, pagal mus, visiškai normalu jei prekyboje gali pasitaikyti 4-5 metų amžiaus padangų. Tai nėra dažnas atvejis, tačiau įmanomas. Galutinis vartotojas vidutiniškai padangas eksploatuoja 4-5 metus, taigi, pagal „Michelin“, padanga pagaminta ne seniau nei prieš 10 metų, yra visiškai tinkama naudoti. Senesnes nei 10 metų padangas taipogi galima eksploatuoti, bet reiktų įmanomai dažniau patikrinti jų būklę pas padangų specialistus. Todėl „Michelin“ savo produkcijai suteikia garantiją visam eksploatavimo laikotarpiui, nepriklausomai nuo to kada padanga buvo pagaminta. Be to, „Michelin“ garantuoja, kad oficialiai tiekiamos padangos yra visiškai vienodų savybių nepriklausomai nuo jų pagaminimo datos“, – sako pašnekovas.
Apibendrindamas R.Lipeikis atsakingiems vairuotojams pataria labiau domėtis teisinga padangų eksploatacija, mat neteisingai naudojamos (pvz. per mažu slegiu, per mažos leistinos apkrovos, netinkamoje temperatūroje ir t.t) padangos gali būti sugadinamos ir per kelias minutes, visiškai nepriklausomai nuo to, ar jos sandėlyje buvo dvi dienas ar dvejus metus.
