Kalti ne studentai
Andrius Žiukelis, BTA draudimo Ekspertizių skyriaus vadovas, įžvelgia tris priežastis, dėl kurių rudens pradžioje važiavimas didmiesčiuose būna apsunkintas.
„Pirma – keičiasi važiavimo poreikiai. Tėvai piko metu kur kas dažniau nei vasarą vežioja vaikus į darželius ir mokyklas. Antra ir, manau, svarbesnė priežastis – vairuotojų išsiblaškymas, nepasirengimas važiuoti, važiavimo laiko, maršruto ir alternatyvių kelių neanalizavimas iš anksto. Padėtį dar labiau apsunkina tai, kad telefonai niekaip nedingsta iš vairuotojų rankų ir situacija tik blogėja. Dėl telefonų atsiranda pauzės įvažiuojant į sankryžas po stovėjimo prie šviesoforo, vairuotojai nemato, kad jau pajudėjo priekyje esantis automobilis“, – sako draudimo ekspertas.
Jam antrina ir Vilniaus savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ (JUDU). „Paskaičiuota, jog užsidegus žaliam šviesoforo signalui ir visiems vairuotojams laiku pajudėjus, sankryžų pralaidumas galėtų padidėti iki 35 proc. Koncentracijos trūkumas vairuojant dažnai lemia ir eismo įvykius, o tai sklandų judėjimą miesto gatvėse trikdo dar labiau“, – nurodo įmonės atstovai.
Tik kaip trečią rudeninių spūsčių priežastį A. Žiukelis nurodo iš kitų Lietuvos vietovių į didmiesčius mokytis atvykstančius studentus. Jo teigimu, rugsėjį net ne visi studentai važiuoja į kelius savo transportu – BTA atliktas tyrimas rodo, kad, pavyzdžiui, daugiau jų vairuoti Vilniuje pradeda spalį.
Vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova taip pat nėra linkusi kaltės dėl spūsčių versti vien studentams.
„Rugsėjį visi tampame irzlesni, nusiteikę piktybiškai, nes esame įsiskiepiję sau mitą, jog privažiavo vairuoti nemokančių studentų ir kamščių sudarinėtojų. Dėl to bandome vienas prieš kitą užlindinėti. Bet toks užlindinėjimas nėra gudrumo ženklas – už šio veiksmo transportas stabteli. Daug tokių užlindimų – ir jau susidaro grūstis. Transportą didmiesčiuose stabdo kultūros trūkumas ir nepakantumas“, – sako vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova.
Rytinės spūstys rugsėjį pailgėjo: kurios gatvės kelia problemų
Ne paslaptis, kad dažniausiai spūstys vargina tuos miestus, kuriuose didžiausia gyventojų, universitetų ir eismo koncentracija. Vieši SĮ „Susisiekimo paslaugų“ duomenys rodo, jog pirmąją rugsėjo savaitę nuo pirmadienio iki ketvirtadienio rytinių spūsčių trukmė, lyginant su tomis pačiomis dienomis ankstesnę savaitę, padidėjo vidutiniškai net 42 procentais. Tuo tarpu vakarinių spūsčių trukmė per tą patį laiką sumažėjo 8 procentais, o ne piko valandų metu spūstys sutrumpėjo labiau nei perpus, 58 procentais.
Per dvi pastarąsias savaites daugiausiai rytinių spūsčių užfiksuota Antakalnio g. link Olandų žiedo, taip pat – Gariūnų g. link Gariūnų-Paneriškių g. sankryžos. Vakarais labiausiai kemšasi eismas Eišiškių plente link Dariaus ir Girėno g., taip pat – Lukiškių g. link Lukiškių-Gynėjų g. sankryžos, Olandų g. link Olandų žiedo, Ozo g. link Karevių-Kalvarijų-Ozo g. sankryžos.
Ilgiausiai trunkančios spūstys ryte susidaro Ozo g. link Kareivių-Kalvarijų-Ozo g. sankryžos. Pastarąsias 30 d. šių spūsčių vidurkis buvo 130 minučių. Taip pat ilgai trunkančios spūstys pastarąjį mėnesį stebėtos Savanorių pr., iš centro judant link Savanorių-Riovonių g. sankryžos.
Vakare ilgiausiai trunka spūstys Liepkalnio g., judant link Liepkalnio-Žirnių g.-Minsko pl. sankryžos – vidutiniškai 180 min, Geležinio Vilko g. link Geležinio Vilko-Ozo g. sankirtos (iš centro) – 160 min. (dėl rugpjūčio mėnesį šioje atkarpoje vykdytų kelio darbų). Gariūnų g. judantiems iš miesto – apie 140 min.
„Sudėtingų eismo situacijų identifikavimui vykdomas nuolatinis eismo srautų stebėjimas realiu laiku. Siekiant juos sureguliuoti kuo efektyviau naudojama automatizuota šviesoforų reguliavimo ir valdymo sistema. Ji, reaguodama į staigius pokyčius gatvėse, automatiškai parenka tinkamiausias šviesoforų reguliavimo ir valdymo programas atskiroms sankryžoms bei „žaliesiems koridoriams“, – informuoja JUDU atstovai.
Svečius trikdo žiedai
O. Židovlenkova, nurodo, kad, nepaisant drąsaus miesto gyventojų manevravimo ir įpročio viršyti greitį, atvykusiuosius labiausiai trikdo ne didmiesčių vairavimo kultūra, o žiedinės sankryžos. Vairavimo instruktorė ypatingą dėmesį atkreipė į sostinės žiedines sankryžas.
„Spūstys dažniausiai apie žiedus ir susidaro. Taip, tos sankryžos dažniausiai yra suženklintos pagal KET reikalavimus ir vietos gyventojai juos pažįsta. Bet kai judi spūstyje, juos ne visada pastebi ir pradedi rikiuotis jau paskutinę sekundę. Atvykusius vairuotojus gąsdina ir pačiame žiede lekiantis eismas: jie nespėja susivokti į kur jiems reikia įvažiuoti, o čia iš šono dar atlekia mašina, kurios vairuotojas maigo garso signalą. Dėl to vairuotojai – ir nauji, ir patyrę – žieduose pridaro daugiausiai klaidų“, – aiškina vairavimo instruktorė.
Jos teigimu, adaptacija prie neįprastų, greitesnio ir agresyvesnio vairavimo sąlygų ir ženklinimo ypatumų sostinės svečiams užtruks apie mėnesį-du.
Ragina keisti vasaros įpročius
A. Žiukelis įsitikinęs, kad geriausias priešnuodis nuo ilgo stovėjimo transporto spūstyse – darbas iš namų, jei tik tai yra įmanoma. Kita galimybė, jei darbo grafikas yra lankstus – iš anksto susiplanuoti darbo pradžios ir pabaigos laiką, kad jie nesutaptų su intensyviausiais transporto srautais. Jo teigimu, daug naudos duotų ir maršruto bei važiavimo laiko planavimas.
„Jei vasarą nuvykdavote į darbą per 20 minučių, nereikia tikėtis, kad ir rugsėjį bus taip pat. Išvykti reikėtų anksčiau. Taip pat svarbu susiplanuoti kelionės maršrutą. Galbūt važiuodami alternatyviu, ilgesniu keliu sutaupytumėte laiko ir neužstrigtumėte spūstyje“, – siūlo pasvarstyti draudimo bendrovės atstovas.
Jo teigimu, rudens pradžioje pagausėja ir techninių eismo įvykių stovėjimo aikštelėse. A. Žiukelis norintiems sumažinti patekimo į tokius įvykius tikimybę siūlo parkuotis toliau nuo įėjimo į prekybos centrus ar kitas vietas. „Dažnai patogios stovėjimo vietos paieška trunka ilgiau nei kelių minučių ėjimas nuo tolimesnio, bet įprastai tuštesnio stovėjimo aikštelės krašto. Dėl didesnės erdvės sumažėja ir tikimybė nubraukti kitą automobilį ar grįžus rasti apibraižytą saviškį“, – teigia A. Žiukelis.
