Vairuotojų Vilniaus gatvėse laukia naujovės
Vilniaus savivaldybės įmonės „Susiekimo paslaugos“ direktorė Modesta Gusarovienė sako, kad sugrįžusių į Vilnių eismo dalyvių laukia ne tik dvi naujoviškai sužymėtos žiedinės sankryžos (plačiau apie jas – čia), bet ir dešimtys dešimtys pertvarkytų paprastesnių.
Pavyzdžiui, didinat pėsčiųjų saugumą, pakeistas eismo organizavimas Naujosios Vilnios Pramonės–Pergalės g. sankryžoje (su atskira šviesoforo faze pėstiesiems).
Pylimo–Naugarduko–Lydos g. sankryžoje atskirti transporto srautai, Lydos g. ir Naugarduko g. padidintas saugumas sankryžoje. Po rekonstrukcijos Dariaus ir Girėno g.–Eišiškių pl. sankryžoje pakeistas eismo organizavimas,
padidintas transporto srautų laidumas Eišiškių pl., įrengta viešajam transportui atskira juosta, geresniam susisiekimui su oro uostu, Geležinio Vilko–Gerosios vilties g. sankryžoje pakeistas eismo organizavimas ir valdymas pagerinant G. Vilko g. transporto laidumą, įrengta nauja sankryža – Žemaitės g., prie LIDL prekybos centro, įrengta nauja sankryža Ukmergės–Fabijoniškių g., šalia naujo RIMI prekybos centro (priešais IKI) ir t.t.
„Rugsėjis transporto sistemai – iššūkių metas, laukiame chaoso, lyginant su kitais 11 mėnesių. Mieste po vasaros transporto srautai rugsėjį padidėja 40-60 proc., o keleivių srautai – 30-40 proc.
Žmonių grįžimas į miestą vienu metu labai pakeičia situaciją.
Vasarą žmonės gyvena ramiai, tarsi atostogaudami, gali ilgiau pamiegoti. O moksleiviai ir studentai niekur neskuba ar visai išvyksta iš Vilniaus. Todėl jų grįžimas vienu metu labai pakeičia situaciją.
Be to, rugsėjo pradžioje kai kurie eismo dalyviai blaškosi po sostinę, dar neatradę savo maršrutų. Kai kurie tėvai vežioja savo vaikus į mokyklas, kol pripras. Visa tai labai apsunkina situaciją pagrindinėse gatvėse“, – aiškina Modesta Gusarovienė.
Atnaujintos žiedinės sankryžos – mažiausia problema?
Ar galima teigti, kad didžiausia sumaištis kils prie perbraižytų Žirmūnų ir Olandų g. žiedinių sankryžų?
„Susisiekimo paslaugų“ vadovė M.Gusarovienė ir Vilniaus eismo
organizavimo departamento vadovas Aleksejus Apanovičius purto galvas: žiedai, ko gero, bus mažiausia problema.
„Dauguma remonto darbų vyko vasarą (per kelis mėnesius išasfaltuoti apie 34 km gatvių – red. past.). Stengėmės, kad jie iki rugsėjo būtų baigti ir netrikdytų eismo. Todėl tereikia nevažiuoti iš atminties, stebėti naujus kelio ženklus ar gatvių linijas, ir viskas bus gerai. Daliai vairuotojų tikrai buvo pakankamai laiko susipažinti su nauju ženklinimu“, – sako A.Apanovičius.
TAIP PAT SKAITYKITE: 15min eksperimentas: kodėl vairuotojus glumina ir piktina naujas žiedų žymėjimas?
Draudimo bendrovių pateiktais duomenimis, būtent žiedinėse sankryžose įvyksta daugiausiai techninių avarijų. Todėl „Susisiekimo paslaugų“ ekspertai bandys rugsėjį sekti statistiką ir stebėti atnaujintų žiedų pralaidumo bei avaringumo pokyčius.
Kitas mūsų skaitytojų dažnai pateikiamas klausimas: ar žiedų pralaidumas gali padidėti, akivaizdžiai sumažinus naudojamą šių sankryžų plotą?
„Bet kuriuo atveju trečia juosta, vidiniu žiedu vairuotojai nesinaudodavo. Jie važiuodavo pirmom dviem išorinėm. Taigi, naudingas plotas nesumažėjo“, – aiškina naujovės privalumus A.Apanovičius.
Nauji traukos objektai
Modestos Gusarovienės teigimu, miesto transporto sistemos struktūrą labiausiai keičia nuolat dygstantys nauji traukos objektai. Keitėsi eismo organizavimo tvarka prie „Lidl“ prekybos centrų, įrengiama nauja sankryža Konstitucijos pr. prie naujo DNB banko pastato.
„Žvelkime realiai. Negalime teigti, kad rugsėjį tikrai nebus tokio chaoso gatvėse kaip pernai ar užpernai. Vien eismo reguliavimo sistema čia bejėgė. Tiesiog mums visiems reikia šiek tiek pasistengti, ir problema bus mažesnė“, – aiškina M.Gusarovienė.
Eismo reguliavimo centras: 55 elektroninės akys ir išmanieji jutikliai
15min žurnalistas rugsėjo 1-osios išvakarėse apsilankė įmonės „Susisiekimo paslaugos“ eismo reguliavimo centre Vilniuje, Tilto gatvėje. Čia nuolat verda darbas – kuriamos ir tobulinamos kompiuterinės eismo reguliavimo programos, renkami duomenys ir tokiu būdu derinama sistema, reguliuojanti šviesoforus visame mieste.
Tačiau eismas, pasak centro darbuotojų, reguliuojamas „tiek, kiek yra įmanoma“. Norėdami suprasti tokį paaiškinimą, pažvelkime, kaip vyksta procesas.
Iš viso Vilniuje yra daugiau nei apie 260 šviesoforinių sankryžų. Jose įrengti specialūs jutikliai. Jie yra dviejų tipų. Pirmas tipas – prie STOP linijų. Jie įjungia papildomą sekciją ar žalią šviesą važiuoti tiesiai. Viena vairuotojų klaidų, kad jie neprivažiuoja šios linijos, sustoja atokiau. Tuomet daviklis neuždega žalios šviesos.
Iš viso Vilniuje yra daugiau nei apie 260 šviesoforinių sankryžų. Jose įrengti specialūs jutikliai.
Kitas tipas – jutikliai, kabantys šalia šviesoforų. Jie primena vaizdo kameras. Iš viso tokių išmanių įtaisų Vilniuje – apie 2000. Jie dengia apie 2500 zonų (vienas jutiklis gali fiksuoti kelias eismo juostas). Pagal daviklių duomenis programos paskaičiuoja vidutinį transporto priemonių greitį ir intensyvumą. Sistema realiu laiku pagal algoritmą perjungia šviesoforus.
Tiesa, kai kurie jutikliai yra nematomi. Tai – indukcinės kilpos, sumontuotos asfalte ir skaičiuojančios pravažiuojančius automobilius.
Įprastai, sistema veikia automatizuotai, reaguodama į jutiklių perduodamą informaciją – prisitaikydama prie realių transporto srautų.
Kitaip tariant, pasak Aleksejaus Apanovičiaus, kai sistema gauna signalą, kad kažkurioje iš svarbių transporto arterijų sparčiai daugėja automobilių, programos algoritmas sureguliuoja eismą taip, kad padidėtų gatvės pralaidumas, kad kažkuriame cikle per kelias sankryžas būtų sukurtas vadinamas žaliasis koridorius ir galima spūstis išsivažinėtų. Sistema, be abejo, atsižvelgia, į gatvių kategorijas pagal svarbą.
Jei pikas rytinis, žalia banga organizuojama viena kryptimi (į centrą). Jei vakarinis – atvirkštine kryptimi.
Bet būna tokių akimirkų, kai nebėra kur praleisti automobilių, nes nėra kur išsivažinėti. Tai sukeltų tik dar didesnius kamščius. Tuomet sistema kai kuriose sankryžose žalios šviesos stadiją sutrumpina.
Vaizdo kameros
Eismo valdymo centre vienu metu be operatoriaus (jis budi nuo 6 iki 22 val.) dirba keli inžinieriai, transporto srauto analitikas, kuris siūlo kolegoms, kaip galima pagerinti situaciją gatvėse keičiant šviesoforų valdymo programas.
Tačiau ne tik išmanios technologijos turėtų padėti suvaldyti padidėjusius rugsėjo transporto srautus.
Didžiuliame centro ekrane vienu metu matomas 55 vaizdo kamerų, sumontuotų gatvėse, perduodamas vaizdas. Todėl operatorius gali lyginti matomą vaizdą gatvėse su programiniais duomenimis ir skubiai daryti pakeitimus, jei kažkuris iš algoritmų veikia neefektyviai.
Kada išmanieji šviesoforai negelbsti
Tačiau, pasak M.Gusarovienės, nuo spūsčių neišgelbės jokios išmanios technologijos, jei vairuotojai nesistengs elgtis kelyje racionaliai. Užtenka eismo įvykio vienoje juostoje, ir nepadės jokia išmani programa ar šviesoforai. Kaip turėtų elgtis vairuotojai?
„Jei nenukentėjo žmonės, o avarija techninė, kuo skubiau užpildykite deklaracijas, nufotografuokite įvykio vietą ir patraukite automobilius į šoną. Kiti eismo dalyviai bus labai dėkingi“, – sako M.Gusarovienė.
Ar mokame teisingai važiuoti per sankryžas?
Kita aiškiai pastebima problema – Lietuvos vairuotojai nemoka teisingai važiuoti per šviesoforais reguliuojamas sankryžas, nes to nemoko vairavimo mokyklose.
Juk dažnai galima pastebėti, kad sankaba išminama ir pavara jungiama tik užsidegus žaliam šviesoforo signalui. Kol toks automobilis pajuda, prarandamos dar kelios sekundės. Tai ypač skausminga, kai vairuotojai taip lėtai važiuoja sukdami į kairę, kai brangi kiekviena sekundė, nes šviesoforo ciklas trumpas. Tokiu būdu, pasak M.Gusarovienės, užuot per vieną šviesoforo ciklą užsukus 8-9 automobiliams, pravažiuioja vos 5.
Be abejo, reikia laikytis saugaus atstumo tarp automobilių. Bet, judant pirma pavara, nebūtina išlaikyti trijų automobilių korpusų distancijos.
„Kuo daugiau mieste automobiliams sukursime laisvos erdvės ir lengvinsime jų judėjimą, tuo labiau jų ir daugės. Begalinės viadukų statybos ir gatvių platinimas – ne panacėja. Vis tiek pasieksime tašką, kai jau jokios priemonės negalės kompensuoti kylančio automobilizacijos lygio. Taigi vien infrastruktūrą taikyti prie automobilizacijos nepakanka – reikia šviesti vairuotojus, kad jie kitaip protingai planuotųsi keliones.
Begalinės viadukų statybos ir gatvių platinimas – ne panacėja. Vis tiek pasieksime tašką, kai jau jokios priemonės negalės kompensuoti kylančio automobilizacijos lygio.
Juk galima atsisakyti kasdienio moksleivių vežiojimo, jei tą funkciją gali atlikti autobusai. jau antrus metus taikome naujovę – bilietą pradinukams visiems metams už 10 Eur. O jaunam žmogui važiuoti automobiliu 300 m. iki parduotuvės taip pat nėra prasmės – judėti sveika. Be to, vilniečiai per mažai naudojasi dviračiais“, – M.Gusarovienė beria patarimus, kaip racionalizuoti srautus.
Lapkričio mėnesį bus atidaryta antroji Vilniaus vakarinio aplinkkelio dalis. „Susisiekimo paslaugų“ analitikai prognozuoja, kad pastebimai sumažės eismo intensyvumas Laisvės pr., Geležinio Vilko g. ir net Ukmergės bei Kalvarijų gatvėse. Pavyzdžiui, kai buvo uždaryta prieiga į Vakarinį aplinkkelį iš Justiniškių g., Laisvės pr. transporto srautai padidėjo 50 proc.
