Tuomet avarijos dalyvis tvirtino, kad automobilio kontrolę prarado dėl šlapio kelio ir provėžose buvusio vandens.
Lietus Lietuvoje, ypač atėjus rudeniui – dažnas svečias, tad ir vairuotojams neretai tenka važinėti šlapiais keliais. Važiavimas šlapiu keliu iš esmės nėra pavojingas, tačiau su automobiliu reikia elgtis atitinkamai bei naudoti kokybiškas padangas.
Sukibimas su šlapia kelio danga priklauso ir nuo asfalto, tačiau svarbiausias veiksnys čia – automobilio padangos. Jei automobilis „apautas“ dešimties metų senumo padangomis, nesistebėkite, jei automobilis gali slysti tarsi žiemą.
Tiesa, mieste, kai važiuojama vos 50 km/h greičiu nuo šviesoforo iki šviesoforo, šlapias asfaltas nėra itin pavojingas. Jei padangos geros, ant blizgaus, šlapio asfalto problemų sustoti nebus. Šlapios dangos efektą pajusite sunkiai. Priešingai, jei jūsų padangos senos ir tarsi medinės.
Apie vairavimo šlapiame kelyje subtilybes GAZAS.LT pakalbino ralio lenktynininką Dominyką Butvilą, kuris šį sezoną lenktyniauja Lenkijoje. Ten beveik visi greičio ruožai dengti asfaltu, o ir šlapia danga važiuoti tenka gana dažnai.
Nors sportinis važiavimas ir sportinės padangos skiriasi nuo eismo bendrojo naudojimo keliuose, tačiau Dominykas Butvilas pataria vairuotojams, kaip užtikrinti savo saugumą šlapiame kelyje.
Jei padangos geros, šlapio asfalto nereikia bijoti
„Važiavimas šlapia kelio danga yra labai aktuali tema, kuria tenka diskutuoti tiek su kitais vairuotojais, tiek su savimi, piktai burbant po nosimi stovint kamštyje, pliaupiant lietui. Ar kada pastebėjote, kaip miesto gatvės užsikemša vos iškritus lietui? Vairuotojai jaučiasi nejaukiai, važiuoja atsargiai ir lėtai. Tiesa ta, kad sukibimas ant šlapio kelio labai priklauso nuo jūsų turimų padangų ir pačio asfalto. Jei padangos geros, šlapio asfalto nereikia bijoti“, – pasakoja Dominykas Butvilas.
Visai kitaip yra automagistralėse, ar važiuojant gerokai greičiau. Vairuotojams lenktynininkas pataria labai gerai įvertinti savo padangas ir automobilio galimybes, nes esant dideliam greičiui tik gilus protektorius spės išstumti visą po padanga esantį vandenį.
Kai vanduo nėra išstumiamas ir tarp padangos bei kelio lieka plonas vandens sluoksnis, tuomet automobilis tampa nevaldomas. Tai vadinama akvaplanavimu.
Sportininkas sako, kad, visų pirma, akvaplanavimo reikia išvengti. Jei provėžose pilna vandens, nevažiuokite jomis ir ieškokite trajektorijos, kur asfaltas nėra apsemtas vandeniu.
Jeigu tokio nėra, pasirinkite saugų greitį ir važiuokite lėčiau nei važiuotumėte sausu keliu. Jeigu jau patekote į situaciją, kai praradote automobilio kontrolę, jaučiate, kaip mašiną traukia į kelkraštį ir sekundės dalį jis nesuka ten kur norėtumėte, svarbiausia nepanikuoti.
Gal nuskambės keistai, bet mano patarimas būtų nedaryti beveik nieko.
„Tikrai žinau tą nemalonų jausmą, bet reikia nepasimesti. Gal nuskambės keistai, bet mano patarimas būtų nedaryti beveik nieko. Akvaplanavimas trunka trumpai ir baigiasi greitai, bet išsigandę vairuotojai patys sukomplikuoja savo padėtį, bandydami pataisyti situaciją. Pavyzdžiui, jei važiuoji keliu 90 km/h greičiu esant smarkiam lietui, provėžose stovintis vanduo tampa slidus it ledas ir suvoki, kad šią sekundę nekontroliuoji automobilio. Svarbu jį išlaikyti stabilų, nedaryti jokių staigių judesių, neakseleruoti ir nestabdyti – išlikti visiškoje ramybėje“, – kalba ralio lenktynininkas.
Dominykas Butvilas pateikia ir klasikinį avarijos pavyzdį – pradėjus sukti vairą vairuotojas pamato, kad automobilis neklauso, ir pasuka dar daugiau. Tada, mašina staiga atgauna sukibimą ir metasi į šoną gerokai smarkiau, nei vairuotojas tikėjosi, išbalansuotas automobilis ima slysti ir situacijos valdytojas jau tampa tik žiūrovu.
Važiavimas šlapiu keliu turi būti švelnesnis, venkite staigių judesių, nereikėtų piktnaudžiauti akseleratoriumi.
