Tačiau galinės sėdynės vidurį žmonės dažnai išnaudoja taip, tarsi tai būtų pokalbiams skirta erdvė: pasislenkama į priekį, norint būti arčiau priekyje sėdinčių vairuotojo ir keleivio, geriau juos girdėti ir pačiam būti geriau girdimam. Diržas tam trukdytų, tad jo nesegima. Tačiau susidūrimo metu taip galinėje sėdynėje sėdintis keleivis atsidurs priekyje ir didelė tikimybė, kad išskris pro priekinį langą.
Privalo užsisegti visi, nepaisant sėdėjimo vietos
Saugos diržus reikia segėti visada, nepriklausomai nuo užimamos vietos ir nuvažiuojamo atstumo. Avarijos atveju jie gali išgelbėti tiek vairuotojo, tiek keleivių gyvybes. Tačiau dalis vairuotojų ir keleivių vis dar turi ypatingą požiūrį į saugos diržų naudojimą: pasak jų, saugos diržą būtinai reikia segėti sėdint priekyje, bet nebūtina užsisegti sėdint gale.
Iš kur toks požiūris? Gali būti kelios jo kilmės. Vyresnio amžiaus žmonės prisimena laikus, kai gatvėse važinėjo automobiliai, kuriuose saugos diržai buvo sumontuoti tik priekyje ar kad buvo laikai, kai tik sėdintys priekyje privalėjo užsisegti saugos diržus, tad jų poelgius gali diktuoti seni įpročiai (neprisisegti saugos diržų sėdint gale).
Kiti tvirtina, kad saugos diržas galinėje sėdynėje „sumažina kelionės komfortą“, neleidžia patogiai įsitaisyti, be to susiglamžo drabužiai.
Tačiau dažniausias pasiteisinimas yra įsitikinimas, kad susidūrimo atveju, pavojus gale sėdintiems keleiviams – net ir nesegintiems saugos diržų – yra nereikšmingas, palyginti su rizika, kuri gresia vairuotojui ir priekyje sėdinčiam keleiviui.
Kelių eismo taisyklės (KET) aiškiai sako, jog jei transporto priemonėje įrengti saugos diržai, juos privalo užsisegti visi keleiviai, nepaisant jų sėdėjimo vietos, ir vairuotojas. O tokio reikalavimo priežastys paprastos:
- tiek sėdintiems priekinėse, tiek galinėse sėdimosiose vietose ir nesegintiems saugos diržų keleiviams kyla pavojus susidūrimo metu būti nublokštiems iš savo sėdimosios vietos ar atsitrenkti į automobilio salono dalis;
- sėdintis galinėje sėdimojoje vietoje ir nesegintis saugos diržo rizikuoja ne tik savo sveikata ar gyvybe, bet ir gali mirtinai sužaloti automobilyje sėdinčius keleivius ir vairuotoją.
Ar tikrai norite nevaldomai skraidyti?
Pažiūrėkime, kaip saugomas automobilio gale važiuojantis, saugos diržo neužsisegęs keleivis. Vietoj oro pagalvės priešais jį yra priekinė sėdynė ir jos galvos atrama. Saugos diržas? Neprisegtas, nes keleivis mano, kad smūgio metu refleksyviai rankomis remsis į vairuotojo sėdynę. Taip, smūgio metu jūsų rankos tikrai remsis į priekinę sėdynę, bet kūno svoris smūgio metu („crash weight“) bus kelios tonos. Ar jūsų rankos tai atlaikys? Be šansų.
Eikime toliau. Kadangi susidūrimo metu žmogus įgauna tokią didžiulę kinetinę energiją, jį sustabdyti bus nelengva net vairuotojo vietoje. Labai stipraus smūgio metu priekinė sėdynė gali neatlaikyti ir prispausti vairuotoją.
Tiems, kurie dar neįsitikinę ar mano, kad mes juokaujame, siūlytume pasižiūrėti kurį nors ADAC „Chrash“ testą. Išsirinkite tą, kuriame gale sėdintis keleivis (manekenas) neprisegtas saugos diržu. Pamatysite, kaip po smūgio jis skraido automobilio kabinoje. Kažin, ar norėtumėte būti jo vietoje.
Kiek padidėja kūno masė susidūrimo metu?
„Dažniausi keleivių pasiteisinimai, kodėl jie neužsisega saugos diržų, yra dėl skubėjimo, trumpų važiavimo atkarpų, dėl to, kad diržai varžo ar keleiviai paprasčiausiai juos pamiršta užsisegti. Kiti nemano, jog saugos diržo segėjimas gali išgelbėti gyvybę, jiems atrodo, kad oro pagalvės gali pakeisti saugos diržus”, – sako Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiasis specialistas Laurynas Jovaišas.
Staigaus sustojimo metu, įvykus susidūrimui, vaiko „smūgio svoris“ („crash weight“) išauga dramatiškai.
Laurynas Jovaišas teigia, kad faktas, jog saugos diržai gali išgelbėti ne tik keleivius, važiuojančius gale, bet ir apsaugoti nuo mirtinų sužalojimų priekyje sėdintį keleivį ar vairuotoją, nenuginčijamas, ir pateikia labai iliustratyvų pavyzdį: „Staigaus sustojimo metu, įvykus susidūrimui, vaiko „smūgio svoris“ („crash weight“) išauga dramatiškai. Pavyzdžiui, važiuojant 48 km/h greičiu ir susidūrus automobiliams, neprisisegęs vaikas bus nublokštas maždaug 45 kartus didesne jėga. Važiuojant 67 km/h greičiu ši jėga išauga nuo 75 iki 150 kartų. Taigi jeigu viską paverstume skaičiais – 27 kg sveriantis vaikas, kuris sėdi už vairuotojo, važiuojant 67 km/h greičiu, gali į jį rėžtis „smūgio svoriu“, siekiančiu nuo 2000 iki 4000 kilogramų“.
Dabar paimkite savo svorį padauginkite iš 45 ar 75 ir sužinosite, kokio sunkumo tapsite susidūrimo metu važiuojant 48 km/h arba 67 km/h greičiu.
Saugos diržai – pirmoji ir svarbiausia gynybos linija
Įvykus eismo įvykiui, nesvarbu, ar tai būtų automobilis, mikroautobusas, ar autobusas, saugos diržai yra pirmoji ir svarbiausia gynybos linija. Ne sudėtingai sukonstruotos kėbulo gniuždymo zonos ar oro pagalvės, o tiesiog paprasčiausi diržai.
Kai automobilio kėbulas stengiasi išsklaidyti smūgio energiją, diržai išlaiko keleivių kūnus optimalioje padėtyje. Jei smūgio metu diržai neužsisegti, keleiviai visada išmetami iš sėdynių. Kur atsidurs gale sėdintis keleivis (ar trenksis į priekinę sėdynę, ar nuskris iki priekinio lango ar užvirs ant šalia sėdinčio keleivio) niekas negali pasakyti, nes viskas priklauso ir nuo smūgio jėgos, krypties susidūrimo taško ir daugelio kitų veiksnių.
Priekinės sėdynės, esančios prieš gale sėdinčiųjų akis, sukuria klaidingą saugumo jausmą. Bet neleiskite šiam klaidingam jausmui jus apgauti.
Kas mokės baudą už neprisegtus diržus?
Kelių eismo taisyklės draudžia vežti keleivius, kurie yra neprisisegė saugos diržų (išskyrus nėščias moteris ir asmenis, turinčius specialias gydytojo rekomendacijas). Todėl vairuotojas privalo priminti keleiviams prisisegti saugos diržus, o jiems nepaklusus, tų keleivių tiesiog nevežti.
Jei automobilį sustabdęs pareigūnas aptiks keleivį neprisegtu saugos diržu, bauda gali būti skirta ir jam, ir vairuotojui. Vienintelis dalykas, kuris gali išgelbėti vairuotoją nuo baudos, įrodyti policininkui, kad kelionės metu vežamas asmuo savavališkai atsisegė diržą.
Atsakingas vairuotojas neturėtų pradėti važiuoti, jei keleiviai neprisisegę saugos diržų. Jei vienas iš sėdinčiųjų gale tvirtina, kad saugos diržas jam nereikalingas, tokiam galima atkirsti: „Aš ne dėl jūsų saugumo rūpinuosi, aš nenoriu, kad avarijos metu ant mano nugaros užkristų kelių tonų bulvių maišas!“ Dažnai tai suveikia.
Stabdymo metu jėgos yra šiek tiek didesnės nei 1 G, susidūrimo metu dažnai būna 25 G ar daugiau. Susidūrimų standartuose numatytas smūgio į nejudančią kliūtį bandymas važiuojant 48 km/h greičiu. Bandymas išlaikomas, jei manekeno krūtinę veikia ne didesnė kaip 60 G jėga. Jei segimi diržai, toks įvykis gali baigtis mėlynėmis arba šonkaulių lūžiais. Jei diržai neprisisegti, 75 kg sveriantis asmuo 4,5 t jėga atsitrenks į prietaisų skydelį arba priekinę sėdynę... Tokioje situacijoje nebelieka net teorinės galimybės išgyventi.
