Saugaus eismo specialistas Darius Grinbergas teigia, kad saugus atstumas kinta priklausomai nuo kelio dangos, eismo sąlygų, automobilio greičio, masės, vairuotojo koncentracijos lygio.
„Saugus atstumas – tai toks atstumas, kurio laikantis galima išvengti susidūrimo su priešais važiuojančia transporto priemone“, – aiškina D.Grinbergas.
Reikėtų kas sekundę savęs klausti: ar spėsiu sustoti, jei priekyje riedantis automobilis staiga ims stabdyti
Saugų atstumą iš esmės nusako automobilio stabdymo kelias, kurį tiksliai galėtų įvardinti retas vairuotojas – jis priklauso nuo automobilyje esančių elektroninių sistemų, padangų bei kelio dangos.
Klaidingai manoma, kad stabdžių antiblokavimo sistema (ABS) sumažina stabdymo kelią. Iš tikro yra priešingai – automobilio su ABS stabdymo kelias yra ilgesnis, tačiau ji neleidžia ratams užsiblokuoti ir todėl stabdant automobiliu dar galima manevruoti.
Padangos taip pat lemia labai daug. Pavyzdžiui, net ir 50 km/val. greičiu važiuojančio automobilio stabdymo kelias važiuojant žieminėmis padangomis gali būti penkiais metrais ilgesnis nei naudojant vasarines gumas. O tai – daugiau nei standartinės pėsčiųjų perėjos plotis.
Verta prisiminti ir greičio viršijimą – kuo greitis didesnis, tuo stabdymo kelias ilgesnis.
Šimtu procentų tikslaus recepto, kaip įvertinti saugų atstumą, nėra, tačiau efektyvaus vairavimo instruktorius turi receptą. „Reikėtų kas sekundę savęs klausti: ar spėsiu sustoti, jei priekyje riedantis automobilis staiga ims stabdyti. Viskas labai paprasta – nepasitikėkite niekuo ir būkite pasiruošęs blogiausiam“, – sako D.Grinbergas.