Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjo Vidmanto Pumpučio teigimu, statistiškai tikimybė važiuojant motociklu žūti kelyje yra 18 procentų didesnė nei važiuojant automobiliu. Tačiau tokios rizikos galima išvengti arba ją sumažinti.
Juk yra sakoma: jei pianistas nepagroja vieną dieną, girdi tik jis pats. Bet jei negroja savaitę, po to jo klaidas pastebi ir visa salė. Ar tą patį galima pasakyti apie motociklo valdymo įgūdžius, jie taip pat per žiemą pasimiršta?
Patyręs automobilio vairuotojas ir motociklininkas, sezoną pradėjęs kovo mėn., VĮ „Regitra“ vyresnysis specialistas Arvydas Jankauskas turi naudingų patarimų motociklininkams, po žiemos vėl grįžtantiems į gatves.
1. Nepervertinkite savo jėgų, pernelyg jomis nepasitikėkite. Nes tokios reakcijos ir galimybių suvaldyti motociklą, kokias turėjote praėjusį rudenį, dabar neturite. Po pertraukos motociklininko valdymo įgūdžiai yra suprastėję. Todėl tikėtis iš savęs tikslių veiksmų gatvėje nėra realu – būtina adaptacija.
Patarimas – rinktis ramesnį vairavimo stilių. Jei prieš manevrą kyla abejonių, patarimas tik vienas – geriau to nedarykite. Būna, kad motociklininkui ant peties tupi toks „angeliukas“. Tai jei jis sukužda „kažin ar pavyks“, tai greičiausiai nepavyks, nerizikuokite.
2. Labai svarbi apranga. Ji turi būti ryški. Kad motociklininkas būtų nuo tolo matomas. Nesuprantu žmonių, važiuojančių juodu motociklu, vikinčių juodus drabužius ir mūvinčių juodą šalmą.
Galima pasidžiaugti, kad motociklininkų ryškesnėmis striukėm daugėja.
3. Permainingos eismo sąlygos. Rytais važinėdamas motociklu į darbą pirmiausia atkreipiu dėmesį į šaltą asfaltą. Akivaizdu, kad padangos „nedirba“. Patarimas: pasilikti atstumo atsargą, laikytis ramaus važiavimo stiliaus. Nes kol kas sukibimas nėra geras.
4. Duobės. Po žiemos jų tikrai yra daugiau. Ir visai kitose vietose, nei buvo rudenį. Jei važiuojate anksti ryte arba vėlai vakare, kai vyrauja prieblanda, reikia žiūrėti labai atidžiai. Nes įvažiavimas į gilią duobę gali baigtis rimtu kritimu.
5. Smėlis. Jo ant asfalto po žiemos dar likę nemažai – nenušluoto ir nenulyto. Išlieka pavojus ant jo paslysti.
6. Plikledis. Eismo sąlygos kol kas keičiasi labai greitai. Nors dienomis ir atšyla, rytais drėgnose vietose gali formuotis plikledis.
7. Abėcėliniai pratimai. Juos motociklininkas gali pasikartoti nuošalioje aikštelėje (netrukdydamas kitiems) – gyvatėlės ar „aštuoniukė“. Arba tiesiog pabandyti pavažiuoti pastabdant (jei šalia nėra automobilių). Kad ant šalto asfalto pajustumėte, kada ima slysti galas, o kada priekis. Ir nepamirštant, kad tą patį darant pasvirusiu motociklu, slydimą galima išprovokuoti dar greičiau. Šį faktorių įvertinti ypač svarbu ir pajusti slydimo ribą.
8. Švarus protektorius. Po žiemos iš garažo išvažiavus į gatvę reikėtų iš pradžių „išvalyti“ padangos protektorių ir jos šonus. Kodėl? Nes padangos gali būti nešvarios po priežiūros darbų, kuriuos galimai atlikote garaže – nuo tepalų likučių ar skysčių, kuriuos keitėte. Paprasčiausias metodas – išvažiavus į gatvę pasisukioti.
Vietoje pabaigos
Važinėdamas per spūstis į darbą ir vakare namo, Arvydas Jankauskas pastebi daug gerų tendencijų, iliustruojančių mūsų eismo kultūrą. Pavyzdžiui, kad automobilių vairuotojai palieka vietos pravažiuoti motociklininkams.
„Jokių piktybinių veiksmų tikrai nematau. Santykiai draugiški. Todėl noriu ir kolegų motociklininkų paprašyti to paties. Rodykime pavyzdį, būkime mandagūs, padėkime įvažiuoti ar išvažiuoti mažiau patyrusiems automobilių vairuotojams. Ar spūstyje iš šalutinio kelio įsilieti į eismą. Ir venkime veiksmų, kurie gali atrodyti kaip agresija“.
| Kovo mėnesio avaringumo statistika (LAKD duomenys) | ||
| Eismo įvykių, kuriuose dalyvavo motociklai ir motoroleriai | Iš jų dėl motociklininkų kaltės | Nukentėjusių asmenų |
| 9 | 7 | 11 |
Skiltis Saugukelyje.lt rengiama kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos
