Taigi kas įvyko šiais metais? Esmines naujoves galima suskirstyti į dvi dalis: baudų griežtinimas ir kontrolės didinimas. Eismo specialistai sutaria, kad didelės baudos duoda itin mažai naudos, o kur kas efektyviau veikia griežta kontrolė. Tačiau visuomenei baudų griežtinimas suteikia taip geidžiamą vaidmenį tapti teisėjais ir pasidžiaugti, jog „dabar tas kelių erelis tai gaus vertą bausmę“. Tad aukštų reitingų siekiantys valdantieji šio proceso taip pat nevengia.
Griežtesnės baudos
Pirmoji didelė naujovė vairuotojus pasitiko jau sausio 1-ąją. Nuo šios dienos prie vairo su daugiau nei 1,5 promilės alkoholio kraujyje sėdę vairuotojai pradėjo gauti itin griežtas bausmes: ne tik teisių atėmimą, tūkstantinę baudą, bet ir baudžiamąją atsakomybę. O tai – reali tikimybė patekti į kalėjimą bei nemenkas trukdis įsidarbinimui ne vienoje institucijoje.
Ne pačios geriausios naujienos pasitiko motociklininkus: šių transporto priemonių vairuotojams už didesnį nei 30 km/val. greičio viršijimą nuo 2017 m. atimamos teisės. Analogiška taisyklė įsigaliojo ir sunkesnių nei 3,5 tonos arba daugiau nei 9 sėdimas vietas turinčių transporto priemonių vairuotojams.
Be to, daugelis baudų buvo suapvalintos, o kai kurios – ir padidintos. Pavyzdžiui, bauda už važiavimą automobiliu, neturinčiu civilinės atsakomybės draudimo, nuo 23–34 Eur padidėjo iki 50–100. Už naudojimąsi mobiliojo ryšio priemonėmis prie vairo bauda padidėjo nuo 28–86 iki 60–90 Eur.
Daugelis šių baudų buvo numatytos metais anksčiau, tačiau dėl nesutvarkytų formalumų naujai parengtas Administracinių pažeidimų kodeksas įsigaliojo ne 2016-ųjų balandžio 1 d., kaip planuota, bet 2017-ųjų sausio 1 d.
Didesnis dėmesys pažeidimų kontrolei
Baudų didėjimas – gana didelė naujiena, nes jos kildavo toli gražu ne kasmet. Tačiau 2017-ieji į Lietuvos eismo saugumo istoriją bus įrašyti kaip metai, kuriais buvo itin sugriežtinta leistino greičio kontrolė.
Pavasarį Lietuvos kelių policijos tarnyba buvo aprūpinta naujausių technologijų prikimšta „Audi A6“, kuri gali fiksuoti kitų eismo dalyvių greitį ir, užfiksavusi viršijimą, automatiškai suformuoti protokolą ir jį išsiųsti KET pažeidėjo adresu.
Tada pareigūnai buvo aprūpinti motociklais: klaipėdiečiai gavo vieną galingiausių pasaulyje motociklų „Suzuki Hayabusa“, kuriuo galės vytis bet kuriuos pažeidėjus, o paskutinėmis pavasario dienomis buvo pristatyti du „Yamaha FJR1300“, turintys analogišką įrangą kaip ir „Audi A6“.
O tada buvo pristatyta naujovė, po kurios paskelbimo 15min ir šių eilučių autoriaus el. pašto dėžutes užplūdo nepasitenkinę vairuotojai – tai kaipgi dabar reikės važinėti, jeigu nebegalima greičio viršyti? Ta naujovė – vidutinio greičio matavimo įranga, kuri šiais metais bus įrengta 25-iose atkarpose, o vienoje („Via Baltica“ tarp Kauno ir Marijampolės) jau veikia. O iki 2020-ųjų tokių atkarpų bus šimtas.
Ką tai reiškia? Įvažiuojant į konkrečią atkarpą, automobilis bus nufotografuojamas, išvažiuojant – taip pat. Tuomet darbo imsis kompiuteris – atkarpos ilgį padalins iš laiko ir gaus vidutinį transporto priemonės greitį toje atkarpoje. Jeigu jis ne didesnis nei leistinas – viskas gerai. Jeigu didesnis, tuomet kompiuteris paruoš protokolą, kurį po kelių dienų paštu gaus greitį viršijusio automobilio savininkas.
Be to, daugelis šalyje veikiančių greičio matuoklių dar šiemet pradės fotografuoti ir atvažiuojantį, ir nuvažiuojantį transportą. Tokį funkcionalumą turi visi dviejų eismo juostų keliuose įrengti matuokliai. O dalis stacionarių greičio radarų veiks be tolerancijos – tiesa, neatskleidžiama, kurie matuokliai tai bus.
Problemų sumažės, bet jos neišnyks
„Lexus“ vairavimo akademijos vadovas Darius Grinbergas sutinka, kad aktyvios šalies pareigūnų taikomos priemonės turi duoti naudos ir gali gerokai sumažinti mėgėjų važiuoti greičiau, nei leistina, skaičių.
„Griežta kontrolė tikrai geriau už baudas. Kas iš tų didelių baudų, jei pažeidėjas neliks nubaustas. Tačiau greičio, o ypač vidutinio greičio, matuokliai yra labai gera priemonė, padėsianti dar labiau kontroliuoti lakstukus. Dėl nežymėtų policijos automobilių aiškios nuomonės neturiu, niekuomet neteko su jais susidurti. Galvočiau, kad jie labiau skirti jau pažeidimus padariusių bepročių išgaudymui iš gatvių, bet prevencinė nauda abejotina“, – mintis dėstė D.Grinbergas.
Kažkas negerai yra su vairuotojų ruošimo procesu. Konkrečios bėdos neįvardysiu, bet 9 iš 10 sėdinčių prie vairo vairuoti nemoka
Eismo saugumo specialistas teigė, kad Lietuvoje ir taip žmonės važinėja palyginti tvarkingai – smarkiai greitį viršijančių žmonių nėra daug. Jis prisiminė lenktynininko iš Lenkijos Maciejaus Marcinkiewicziaus žodžius – šis, apsilankęs Lietuvoje, nusistebėjo aukštu vietos vairuotojų kultūros lygiu. Nestipriai greitį viršijančių žmonių šalyje netrūksta, tačiau lekiančių keliomis dešimtimis kilometrų per valandą greičiau, nei leistina – mažuma.
Ėmusis priemonių, kad visi vairuotojai važinėtų leistinu greičiu, eismo saugumo problemos nedings – tuo įsitikinęs D.Grinbergas.
„Kažkas negerai yra su vairuotojų ruošimo procesu. Konkrečios bėdos neįvardysiu, bet 9 iš 10 sėdinčių prie vairo vairuoti nemoka. Tai mes matome „Lexus“ akademijoje, tai galima matyti ir gatvėse“, – teigė specialistas.
Jo manymu, užtenka pažvelgti į vairo laikymo poziciją ir tuomet galima pasakyti, ar žmogus valdo automobilį, ar juo tik važiuoja tarsi keleivis.
Griežtomis priemonėmis – vidurkio link
Tokiomis griežtomis priemonėmis Lietuva stengiasi priartėti ar net peržengti Europos Sąjungos eismo saugumo vidurkį. 2016-aisiais buvo gerokai pasistūmėta jo link – Lietuvos keliuose žuvusiųjų skaičius, palyginti su 2015-aisiais, sumažėjo net 22 procentais. Palyginti su 2010-aisiais, žuvusiųjų keliuose sumažėjo net 37-iais procentais – tai yra aukščiausias rezultatas visoje ES.
Nepaisant tokių aukštų procentinių rodiklių, Lietuva pagal žuvusiųjų keliuose skaičių milijonui gyventojų dar gerokai atsilieka nuo ES vidurkio ir nepanašu, kad šiemet galėtų prie jo priartėti. Iki šių metų rugpjūčio 8 d. žuvusiųjų skaičius keliuose, palyginti su analogišku laikotarpiu 2016-aisiais, didėjo 12,6 proc. – nuo 103 iki 116.
Detaliau panagrinėti 2016 m. Europos Sąjungos valstybių eismo saugumo statistiką galite žemiau esančiame infografike.
