Skaitytojas apie sektorinius greičio matuoklius: kaip žinoti, kur nebematuoja?

15min skaitytojas, savaitgalį pasivažinėjęs skirtingais Lietuvos keliais, pastebėjo keletą tendencijų. Tarkime, kad kai kuriuose keliuose žymima tik greičio apribojimo zonos pradžia, bet jos pabaiga lieka neaiški. Tas pats ir su sektoriniais greičio matuokliais: matavimo zonos pradžia pažymėta aiškiai, o pabaigą reikia nuspėti pačiam. Ar šios pastabos turi pagrindo?
Naujos kartos hibridinis greičio matuoklis fiksuoja ir greitį, ir A juostos pažeidimus
Naujos kartos hibridinis greičio matuoklis fiksuoja ir greitį, ir A juostos pažeidimus / FIMA nuotr.

Temą siūlykite ir klausimus siųskite gazas@15min.lt.

Kas panaikina greičio ribojimą

Be abejo, maksimalaus leistino greičio zonos pabaigą kelininkai dažnai pažymi ženklu „Greičio ribojimo pabaiga“ (ženklas Nr.330) arba „Apribojimų pabaiga“ (336).

Greičio ribojimo pabaiga
Greičio ribojimo pabaiga

Tačiau tokio ženklo gali ir nebūti, jei jį pamiršo pastatyti arba jei greičio ribojimą panaikina kiti elementai. Čia jau kiekvienu atveju reikia žiūrėti atskirai ir vertinti situaciją.

Pavyzdžiui, jei greitį ribojantis ženklas pastatytas prieš gyvenvietę, jis galios iki nurodomojo kelio ženklo „Gyvenvietės pradžia“. O visų draudžiamųjų ženklų, turinčių galiojimo zoną (Nr. 319, 325, 327, 329, 331–335), draudimai galioja nuo draudžiamojo kelio ženklo iki artimiausios sankryžos už draudžiamojo kelio ženklo, o gyvenvietėse, kai nėra sankryžos, – iki gyvenvietės pabaigos.

Draudžiamųjų kelio ženklų galiojimas nesibaigia ties lauko, miško ir kitais šalutiniais keliais, taip pat ties išvažiavimu iš šalia kelio esančios teritorijos, kuriame nėra pirmumo kelio ženklų.

Sektoriniai greičio matuokliai: kas keičiasi juos privažiavus?

Antroji skaitytojo iškelto klausimo dalis – paprastesnė. Kodėl pažymėta tik sektorinių greičio matuoklių zonos pradžia (nurodomas jos ilgis kilometrais), tačiau ties pabaiga ženklinimo nėra.

Automobilių kelių direkcijos atstovas Evaldas Tamariūnas situaciją komentavo taip:

„Ženklas 636 – Automatinė eismo kontrolė – perspėja vairuotojus apie kelio ruožą, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Šviesoforas su greičio matuokliu Kalvarijų gatvėje
Luko Balandžio / 15min nuotr./Šviesoforas su greičio matuokliu Kalvarijų gatvėje

Tokio ruožo pabaigos žymėjimas nėra numatytas nei reglamentuojant kelio ženklų įrengimą, nei Kelių eismo taisyklėse.

Eismo saugos požiūriu, leistino ar saugaus greičio laikymasis, atsižvelgiant į kelio sąlygas, padeda išvengti nelaimių. Atkreipiame dėmesį, greičio viršijimas vis dar išlieka viena pagrindinių eismo įvykių priežasčių“.

Nuomonės šiuo klausimu pasiteiravome trijų Lietuvos automobilinių žurnalų redaktorių-eismo ekspertų.

Vitoldas Milius „Auto Bild“

Egidijaus Babelio nuotr./Vitoldo Miliaus kelionė
Egidijaus Babelio nuotr./Vitoldo Miliaus kelionė

KET reikia laikytis visur. Ir nuolat stebėti, kas vyksta aplink. Jei vairuotojas profesionalus ir varnų nešaudo, jis tikrai pamatys, kur baigiasi matavimo zona: vienas prietaisas zonos pradžioje ir vienas pabaigoje.

Pagal KET reikia vadovautis ženklais, o ne matuokliais. Kita vertus, geras vairuotojas turi domėtis viskuo, kas susiję su vairavimu ir jokiu būdu nelindėti „Facebook“, kai vairuoja. Antraip gali ir matavimo sektoriaus pradžios nepamatyti.

Marius Eidukonis, „Keturi ratai“

Žilvino Pekarsko / 15min nuotr./Marius Eidukonis
Žilvino Pekarsko / 15min nuotr./Marius Eidukonis

Pirmiausia, matyt, reikėtų pradėti nuo to, kad saugiai kelyje besielgiantis vairuotojas, visuomet važiuoja leistinu maksimaliu greičiu. Ar tai būtų greitkelis, ar automagistralė, ar dviejų juostų kelias, kuriuose dabar įrengti sektoriniai greičio matuokliai. Taigi, jei važiuojama, laikantis KET reikalavimų net neturėtų labai rūpėti, kur prasideda vidutinio greičio matavimo atkarpa, o kur ji baigiasi.

Juk važiuoji leistinu greičiu, t.y., nepažeidi KET. Galime tik numanyti, kad nepatenkinti vidutinio greičio matavimo atkarpos pabaigos ženklo nebuvimu tie vairuotojai, kurie piktybiškai viršija greitį ir to pabaigos ženklo laukia it avys, norinčios palikti gardą ir pabėgioti pievoje ir kuriems tų kelių kilometrų važiavimas leistinu greičiu prilygsta sėdėjimui odontologo kėdėje. Taip neturėtų būti.

Aš gal net drįsčiau siūlyti apskritai konkrečiai neperspėti vairuotojų, kad dabar 4 km atkarpoje bus matuojamas vidutinis greitis. Reiktų bendro ženklo, kad šiame kelyje veikia vidutinio greičio matavimo priemonės, o kur tiksliai – kam jums žinoti, jei esate kultūringi vairuotojai?

Pasakymas, kad vairuotoją blaško, nes jis gi ieško ruožo pabaigoje stovinčios kameros irgi juokingas. Kava, pokalbis telefonu, bendravimas su keleiviais neblaško, o eismo aplinkos stebėjimas blaško. Gal reiktų persvarstyti tuomet gebėjimą saugiai vairuoti.

Tadas Markevičius, „Top Gear“

Tadas Markevičius
Tadas Markevičius

Jeigu kažkam vis dar kyla klausimų, kodėl greičio matavimo zonos pabaigos nežymi kelio ženklas, tai tikrai jo ten nereikia. Turime suprasti, kokia yra greičio matuoklių paskirtis – jie stovi ne tam, kad rinktų baudas. Neabejoju, kad sektorinių greičio matuoklių vietos parinktos avaringose vietose, t. y. ten, kur reikia mažinti greitį. Tad jeigu kažkas ilgiau važiuos neviršydamas greičio – nuo to visiems bus tik saugiau keliuose.

VIDEO: Kaip veikia sektoriniai (vidutinio greičio) matuokliai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis