Pirmoji kamera, identifikuojanti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nedraustas transporto priemones, biuro iniciatyva pradėjo veikti 2013 m. Vilniuje, vėliau – 2015 m. dar viena kamera buvo įrengta Klaipėdoje, o nuo šių metų rugpjūčio 1 d. ir Kaune. Visa automatiškai užfiksuota ir patikrinta informacija apie kelių eisme dalyvavusias neapdraustas transporto priemones patenka policijai, kuri teisės aktų nustatyta tvarka skiria administracines nuobaudas įstatymą pažeidusiems asmenims.
Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras atlygina žalas nukentėjusiems nuo savų mašinų neapdraudusių vairuotojų, tad organizacijai aktualu, kad gatvėse būtų kuo mažiau neapdraustų automobilių.
Nuobaudų dydžiai yra nustatyti Administracinių nusižengimų kodekse – vairuotojams nuo 50 iki 100 eurų, atsakingiems už privalomojo draudimo sutarties sudarymą fiziniams asmenims – nuo 60 iki 120 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 240 eurų. Sumokėtos baudos patenka į valstybės biudžetą. Biuras finansuoja kamerų nuomos kaštus savomis lėšomis.
Kameros vieta nuolat keičiama
Ši kamera fiksuoja tik neapdraustus automobilius – techninės apžiūros būklės netikrina. Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras atlygina žalas nukentėjusiems nuo neapdraudusių savų mašinų vairuotojų, tad organizacijai aktualu, kad gatvėse būtų kuo mažiau neapdraustų automobilių.
Kameros Kaune vieta neatskleidžiama. Be to, ji nuolat kinta. Įrenginys statomas ten, kur itin intensyvus automobilių srautas. Paslaptyje laikoma ir šio įrenginio išvaizda. Žinoma tik tiek, kad ji primena įprastas namų stebėjimo kameras. Vairuotojams slaptą kamerą pastebėti labai sunku, o pastebėjus, jos išvengti nepavyksta: numeriai jau būna nuskaityti.
Kaip dar rugpjūčio pradžioje 15min tikino Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas, atliekantis Kelių policijos valdybos viršininko funkcijas, Andrius Bubulis, jau per pirmąsias kelias dienas pasireiškė šios kameros efektyvumas: nustatyta per 80 pažeidėjų, kurie nebuvo apdraudę savo transporto priemonės. To eilinių priemonių būdu užfiksuoti nebūtų įmanoma.
„Poreikis panaudoti technologines priemones draudimo kontrolei atsirado dėl nepakankamo fizinės draudimo kontrolės metodo efektyvumo. Europos Sąjungos valstybių nacionaliniai draudikų biurai privalo visiškai atlyginti eismo įvykiuose padarytas žalas tretiesiems asmenims, nepriklausomai nuo to, ar konkrečioje šalyje registruota kaltininko transporto priemonė buvo drausta, ar ne.
Tai reiškia, kad mūsų biuras iš visų sąžiningai besidraudžiančių asmenų surinktomis lėšomis kasmet priverstas išmokėti milijonus eurų už lietuviškomis nedraustomis transporto priemonėmis eismo įvykiuose padarytas žalas visoje Europos ekonominės erdvės teritorijoje“, – paaiškino Algimantas Križinauskas, Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro direktorius.
Po 4 mln. eurų išmokų per metus
Pasak draudikų biuro vadovo, 2013 ir 2014 m. už nedraustomis Lietuvoje registruotomis transporto priemonėmis padarytas žalas išmokėta vidutiniškai po 4 mln. eurų kasmet. O štai 2015 ir 2016 m., kai Vilniuje ir Klaipėdoje jau veikė „slaptosios“ kameros, pastebėtas nedraustomis transporto priemonėmis sukeltų eismo įvykių skaičiaus ir jų metu padarytų žalų mažėjimas beveik perpus.
„Tikrai negalima teigti, kad vien tik įrengtos kameros, fiksuojančios nedraustas transporto priemones, kardinaliai pakeitė susiklosčiusią situaciją, tačiau technologinės naujovės neabejotinai turėjo tam reikšmingos įtakos.
Vidutiniškai per mėnesį policijai išsiunčiame pranešimų apie 1 000 nedraustų transporto priemonių, fiksuotų Vilniuje, iki 400 – Klaipėdoje, o per keletą savaičių Kaune išsiųsta beveik 700 pranešimų. Statistika rodo, kad per mėnesį po pažeidimo užfiksavimo apsidraudžia per 60 proc. nustatytų pažeidėjų“, – teigė pašnekovas.
Jo įsitikinimu, draudimo kontrolės nauda yra viena – kuo mažiau neapsidraudusių vairuotojų, tuo mažiau visiems besidraudžiantiems reikės mokėti už jų padarytas žalas.
Vis dėlto, ekspertiniu vertinimu, šiuo metu vis dar per 100 tūkst. Lietuvoje registruotų transporto priemonių dalyvauja kelių eisme neapdraustos, todėl draudimo kontrolė nesilpnės.
„Lietuvos automobilių kelių direkcija pradėjo įgyvendinti projektą – multifunkcinė transporto priemonių patikra: svėrimas, draudimo, tech.apžiūros patikra ir t.t. Numatyta, kad tokie postai pradės veikti iki šių metų pabaigos, o juose užfiksuotų transporto priemonių draustumas bus taip pat tikrinamas pagal mūsų biuro duomenų bazės duomenis“, – patikino A.Križinauskas.
