Automobilis nuvažiavęs vos kelias dešimtis tūkstančių kilometrų, visos jo funkcijos veikia idealiai, tačiau kažkokiais būdais jis atsidūrė už kelią juosiančių aptvarų.
Kaip tai įvyko? Įvykio vietą apžiūrėję ekspertai spėja, jog vairuotojas per ilgai nukreipė žvilgsnį nuo kelio ir automobilis pradėjo artėti aptvaro link. Pastebėjęs pavojų, vairuotojas staiga suktelėjo vairą į priešingą pusę ir išprovokavo slydimą. Vasarinėmis padangomis apautas „Lexus“ visureigis prie 3 ar 4 laipsnių temperatūros nėra pats stabiliausias automobilis, tad jį suvaldyti nėra paprasta.
Kaip matome iš rezultatų, to padaryti nepadėjo net ir elektroninės stabilumo sistemos, kurių šiame „Lexus“ apstu. Kodėl? Atsakymas paprastas – kad jos veiktų, vairuotojas privalo elgtis tinkamai. Jeigu jo reakcija į prasidėjusį slydimą yra per lėta, arba jeigu jis daro neteisingus judesius (pavyzdžiui, automobiliui slystant, spaudžia akceleratorių), stabilumo kontrolė nepadeda.
Šiuo atveju svarbus ir kitas aspektas – vasarinės padangos. Jų savybės esant žemai temperatūrai ženkliai suprastėja, o prie žemesnės nei 7 laipsnių temperatūros žieminės padangos dirba kur kas geriau nei vasarinės. Todėl ankstyvas žieminių padangų montavimas toli gražu nėra jų gadinimas, o tik savo saugumo užtikrinimas.
Avarija automobilio vairuotojui atsipirko tik išgąsčiu ir subraižymais – naujas ir tvirtas automobilis bei išsiskleidusios saugos oro pagalvės išgelbėjo jį nuo rimtesnių sužeidimų. Slysdamas automobilis taip pat nieko nekliudė, tad nukentėjo tik kelio aptvaras, aplinka ir visureigis, kuris greičiausiai nepataisomas.
