Neigiamas domino efektas
Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko teigimu, tokiose iliuzinėse spūstyse ne tik veltui gaištamas laikas, bet ir padidėja eismo įvykių rizika. Transporto spūstys net ir santūriausią vairuotoją gali išvesti iš kantrybės. Vis dėlto, anot R.Bieliausko, kai kuriais atvejais dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių vairuotojai gali kaltinti tik patys save.
„Ne visais atvejais dėl spūsčių derėtų kaltinti šviesoforus, avarijas ar kitas kliūtis keliuose. Kartais spūstys susidaro tiesiog dėl neapgalvoto kai kurių eismo dalyvių elgesio. Šiuo atveju galima minėti domino efektą, kai vos vienas automobilis sutrikdo judėjimą visoje gatvėje“, – sakė R.Bieliauskas.
Jis pridūrė, kad vadinamosios iliuzinės spūstys ima formuotis tada, kai intensyviame eisme vienas automobilis staiga sulėtina greitį. Iš paskos važiuojantys vairuotojai, reaguodami į tokį veiksmą, taip pat spustelėja stabdžio pedalą. Galiausiai šis veiksmas it banga persirita per visus automobilius, kol užnugaryje likusios transporto priemonės būna priverstos visiškai sustoti.
„Pasitaiko nemažai situacijų, kai būtent dėl tokio domino efekto sustoja visas eismas, nors priekyje netgi nėra jokių kliūčių. Viskas prasideda vienam automobiliui pristabdžius, dažniausiai nesilaikius saugaus atstumo, dėl dėmesio stokos ar važiavus per greitai“, – aiškino draudimo ekspertas.
Reiškinys būdingas „greitose“ gatvėse
Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ Miesto eismo organizavimo departamento vadovas Aleksejus Apanovičius sako, kad Vilniuje, kaip ir kituose didmiesčiuose, iliuzinės transporto spūstys – ne retenybė. Šis reiškinys dažniausias gatvėse, kuriose veikia vadinamieji žalieji koridoriai, arba greito eismo atkarpose, kur eismas itin intensyvus, pavyzdžiui, Geležinio Vilko, Tūkstantmečio, Žirnių gatvėse ar Vilniaus vakariniame aplinkkelyje.
„Pagrindinės priežastys, lemiančios iliuzines spūstis, yra netolygus važiavimo greitis, saugaus atstumo nesilaikymas, reikiamos eismo juostos nepasirinkimas ir manevravimas tarp jų. Taip pat tai gali lemti papildomos lentelės su žalia rodykle, nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, apsisukimai ar nereguliuojami išvažiavimai“, – vardijo specialistas.
A.Apanovičiaus teigimu, visi išvardyti veiksniai turi įtakos tolygiam transporto judėjimui miesto gatvėse ir vadinamosioms žalioms bangoms, kurios lemia greitesnes keliones tikslo link. Teoriškai ideali žalia banga įmanoma tik vienpusio eismo gatvėse be įvažiavimų ir išvažiavimų, tačiau vis tiek turi būti išpildytos ir papildomos sąlygos, kurių nuspėti neįmanoma.
„Labai svarbus vairuotojų pasirinktas greitis. Jei žaliajame koridoriuje leistinas greitis 50 km/val., o vairuotojas pasirenka 60, tai 750 metrų atkarpą jis įveiks 9 sekundėmis anksčiau ir privalės sustoti prie kitos šviesoforais reguliuojamos sankryžos, taip suformuodamas iliuzines spūstis. Jeigu vairuotojai pasirinktų 40 km/val. greitį, tai per žaliąjį koridorių pravažiuotų mažiau transporto priemonių“, – apie iliuzinių spūsčių kilmę pasakojo savivaldybės įmonės atstovas.
Svarbiausia – apgalvotas elgesys
R.Bieliauskas sakė, kad iliuzinės spūstys liktų užmarštyje, jei vairuotojai apgalvotų kiekvieną savo poelgį prie vairo. Eksperto teigimu, atsakingo elgesio ir eismo kultūros stoka gali lemti ne tik iliuzines spūstis, bet ir skaudesnes to pasekmes.
„Kelių eismo taisyklėse neįvardyta, koks yra konkretus saugus atstumas iki priekyje važiuojančio automobilio. Tik nurodoma, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės turi būti ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas kelias arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais“, – priminė R.Bieliauskas.
Kad būtų išvengta papildomų nemalonumų, pavyzdžiui, eismo įvykių, draudikų atstovas patarė laikytis šios rekomendacijos ir tinkamai įvertinti vairavimo sąlygas. Taip pat eismo dalyviams patariama nesiblaškyti po eismo juostas, neužsiimti pašaliniais veiksmais prie vairo ir sutelkti dėmesį tik į vairavimą.
