Kai įsigyjamas naujas automobilis, jokių problemų nėra – viskas su diržais yra gerai. Bet jei perkamas naudotas automobilis, problemų gali būti įvairių.
Kaip patikrinti saugos diržų būklę prieš perkant naudotą automobilį? Kaip atpažinti susidėvėjusius saugos diržus? Kada reikia keisti saugos diržus?
Saugos diržas išlaiko saugiausioje vietoje
Saugos diržai sukurti taip, kad avarijos metu vairuotojas ir keleiviai patirtų kuo mažiau sužalojimų. Diržai yra ta apsaugos priemonė, kuri saugos mus nuo mirtinos kaktomušos į kietas automobilio salono dalis, neleidžia iškristi iš besiverčiančio automobilio ir atsidurti po juo.
Trumpai tariant diržai mus „užrakina“ saugiausioje automobilio vietoje.
Trumpai tariant diržai mus „užrakina“ saugiausioje automobilio vietoje, t.y. prispaudžia prie sėdynių, nes automobilio konstruktoriai, kurdami automobilio kėbulą, numato kaip jis bus gniuždamas avarijos metu, kokios vietos labiausiai nukentės ir smūgio metu sugers daugiausiai kinetinės energijos, o kurios liks pačios saugiausios. Nauji automobiliai projektuojami taip, kad saugiausios vietos būtų ten, kur sėdi vairuotojas ir keleiviai.
Šiuolaikinio saugos diržo veikimas yra gana sudėtingas ir daug vairuotojų apie diržų suveikimo niuansus net nenutuokia. Jie mato išorinę diržo dalį, sagtį, užsega diržą, jaučia, kad diržas fiksuojasi staigiau jį patempus ir jiems viskas gerai.
Tačiau jei automobilis buvo patekęs į avariją, kurios metu vienas ar keli saugos diržai patyrė stiprias apkrovas, nes tose vietose sėdėjo žmonės, tuos saugos diržus reikia keisti. Diržą keisti būtina ir tada kai aiškiai matomi nusidėvėjimo arba pažeidimo požymiai.
Darnus saugos pagalvės ir diržo veikimas
Jei perkant naudotą automobilį žinoma, kad jis buvo daužtas, būtinai turi būti patikrinta saugos įranga: saugos pagalvės, saugos diržai. Šiuolaikiniai diržai turi pirotechninius įtempiklius, kuriuos aktyvuoja įvairiose automobilio vietose esantys susidūrimo jutikliai. Tie patys jutikliai aktyvuoja ir saugos pagalves.
Susidūrimo metu pirotechninis įtempiklis šiek tiek sutrumpina diržą (apie 15 cm), patikimai prispaudžia vairuotoją ar keleivį prie sėdynės, kad vairuotojas ar keleivis nepasislinktų ar neišsinertų iš diržo.
Automobiliui atsitrenkus į kliūtį, lėtėjimo pagreitis būna toks didelis, kad vairuotojas ar keleiviai trumpą akimirką saugos diržą spaudžia jėga, prilygstančia kelių tonų jėgai. Diržas priima šią apkrovą ir kurį laiką turi išlaikyti keleivius ar vairuotojus, kad jie nesitrenktų į beišsiskleidžiančias oro pagalves, nes tada pastarosios atliks meškos paslaugą (smūgiuos į kūną, blokš atgal, o ne patikimai saugos galvą ir krūtinę).
Kai saugos pagalvė išsiskleidžia, diržas kiek atsileidžia (kitaip jo priimama apkrova būtų per didelė) ir dalį smūgio jėgos energijos perima pagalvė. Taigi darnus saugos pagalvės ir diržo veikimas yra būtinas, kad smūgio metu vairuotojas ir keleiviai būtų maksimaliai saugomi. Visa tai, kas čia aprašyta keliais sakiniais, įvyksta staigiai, per sekundės dalį.
Tinkamai prisegtas – saugesnis
Reikia žinoti, kad pagrindinė saugos priemonė yra saugos diržas, savo funkciją atliksiantis tik tada, jei bus prisisegtas tinkamai. Kas dažnai naudojasi automobilių dalijimosi paslauga, žino, kad ne taip jau retai, įlipus į pasirinktą automobilį, tenka kelti vairuotojo sėdynę aukštyn, bei sureguliuoti atlošą taip, kad jis būtų statesnėje padėtyje – įspūdis toks, kad prieš tave automobilį vairavo krepšininkas.
Avarijos metu toks pusiau gulintis vairuotojas gali išsinerti iš diržų, atsidurti ant salono grindų ir patirti rimtas stuburo ir galvos traumas.
Deja, dažnai vairuotojo sėdynę reguliuoti tenka todėl, kad yra nemažai mėgstančių važiuoti pusiau gulomis. Madinga, „kietai“, ar ne? Tik, kad avarijos metu toks pusiau gulintis vairuotojas gali išsinerti iš diržų, atsidurti ant salono grindų ir patirti rimtas stuburo ir galvos traumas.
Saugos diržų patikra
Šiuolaikinio automobilio diržų sistema – gerokai patobulinta: atsirado inerciniai arba pirotechniniai įtempikliai (susidūrimo atveju papildomai įtempiantys saugos diržą, kad vairuotojas ar keleivis būtų prispausti prie sėdynės), jėgos ribotuvai, reguliuojamo aukščio tvirtinimo taškai. Modernūs saugos diržai yra labai tvirti, bet ir šiek tiek elastingi, sugeriantys dalį smūgio energijos.
Kiekvienos techninės apžiūros metu yra tikrinami saugos diržai. Pasak automobilių technines ekspertizes atliekančios bendrovės eksperto Dainoto Ragelio, techninės apžiūros metu žiūrima, kad tinkamai veiktų saugos diržų sagtys, kad patraukus diržą suveiktų jo eigą blokuojantys fiksatoriai, tada tikrinama paties diržo būklė, kad jis būtų nepažeistas, neįpjautas, nesusiūtas.
Nemažai informacijos atskleidžia ir ant diržo ar jo sagties esantis žymėjimas, daug pasakantis apie diržo konstrukciją.
Taip pat žiūrima ar saugos diržai tinka tai transporto priemonei (pagal jos gamybos metus). Diržo veikimas ir būklė yra svarbiausi patikros dalykai. Dainotas Ragelis sako, kad nemažai informacijos atskleidžia ir ant diržo ar jo sagties esantis žymėjimas, daug pasakantis apie diržo konstrukciją.
Saugos pagalvių ir diržų remontu bei keitimu užsiimančio automobilių serviso vadovas Aleksandras Šmitas sako, kad visi naujesni automobiliai turi pirotechninius diržų įtempiklius. Norint sužinoti ar pirotechninis įtempiklis buvo iššovęs, tereikia visiškai ištraukti diržo juostą ir apžiūrėti abi puses – jei matosi, kad kai kurios diržo vietos apdegusios, tarsi kas jas būtų prisvilinęs karštu lygintuvu, vadinasi pirotechniniai įtempikliai buvo iššovę.
Tada jau reikia žiūrėti kaip saugos diržas buvo suremontuotas ar remonto metu nebuvo taupoma. „Pirotechniniai įtempikliai padeda išlaikyti saugų atstumą tarp žmogaus ir saugos pagalvės, jie labai patikimai laiko žmogų sėdynėje kai automobilis verčiasi, stipraus smūgio metu neleidžia išsinerti iš diržų, jei vairuotojas ar keleivis apsirengęs storais šiltais rūbais ir tarp diržo bei kūno yra didesnis atstumas.
Todėl jei įtempikliai yra suveikę, jie turi būti tinkamai suremontuoti, kad vėl galėtų atlikti savo funkcijas“, – sako Aleksandras Šmitas.
Pirotechniniai įtempikliai detonuoja ir sutrumpina diržą suveikus oro pagalvėms, bet ne tik. Būna atvejų, kai sistema aktyvuoja tik pirotechninį įtempiklį, be oro pagalvių, pvz. nedidelio susidūrimo metu. Tad jei po avarijos automobilio saugos pagalvės nebuvo keistos, tai dar nereiškia, kad diržas veiks tinkamai.
Ką sako skaičiai?
Apie diržo būklę gali papasakoti ir jo gamybos metai, kuriuos galima rasti ant saugos diržo etiketės, kuri prisiūta prie diržo juostos, o kartais ir ant sagties.
Daugumoje automobilių ši etiketė yra matomoje vietoje, kai kuriuose modeliuose ji kiek pasislėpusi, tačiau šiek tiek pasimankštinę ją tikrai rasite ir galėsite perskaityti pagaminimo datą. Jei automobilis buvo patekęs į avariją ir diržų pirotechniniai užtaisai suveikė, juos reikėjo pakeisti naujais, todėl diržo pagaminimo data turėtų būti vėlesnė už automobilio gamybos datą ir artima apytiksliai avarijos datai.
Jei automobilis nebuvo patekęs į avariją, saugos diržų pagaminimo data turėtų būti tokia pati arba šiek tiek senesnė už automobilio pagaminimo datą. Bet jei automobilis buvo patekęs į avariją, o jo gamybos ir diržo gamybos datos yra panašios, vadinasi diržai po avarijos nebuvo keisti.
Gali būti, kad jie buvo remontuoti. Tada reiktų reikalauti remonto pažymos, kuri yra kaip garantija, kad viskas suveiks, nes diržas gali būti tik atnaujintas, o ne tinkamai suremontuotas – atrodys beveik kaip naujas, bet problema ta, kad diržas jau buvo priėmęs dideles apkrovas, pirotechninis užtaisas yra suveikęs arba jo iš viso nėra, o automobilio kompiuterį, kad prietaisų skydelis nerodytų gedimo, galima „apgauti“.
Visa tai daroma tam, kad būtų galima sutaupyti – jei naudoto automobilio pardavėjas keistų visą saugos sistemą nauja ir tinkamai sutvarkytų visus kėbulo pažeidimus, daugeliu atvejų automobilis taptų brangesnis už tų pačių metų, bet nedaužtą automobilį.
Kruopščiai patikrinę automobilį prieš pirkdami jį, išvengsite sukčiavimo!
Įsigyti avariją patyrusį automobilį su užmaskuotais apgadinimais yra vienas blogiausių dalykų, kurie gali nutikti automobilio pirkėjui. Todėl verta nuodugniai susipažinti su jus dominančio automobilio technine būkle.
Neverta rizikuoti!
Kaip tai padaryti? Tiesiog prieš pirkdami automobilį jį patikrinkite pas patikimus specialistus, galinčius tinkamai įvertinti saugumo sistemų (saugos pagalvių, saugos diržų būklę ir kitų komponentų). Nenumokite į tai ranka. Neverta rizikuoti! Perkant naudotą automobilį kyla daugybė rizikų, bet saugumui visada turi būti teikiamas prioritetas.
