„Forumo tikslas – inicijuoti diskusiją apie automobilių servisų įtaką eismo saugumui. Apie eismo saugumą galime diskutuoti daug, ilgai ir dažniausiai labai emocingai. Jis priklauso nuo vairuotojo, kelio, aplinkos ir automobilio bei jo techninės būklės. Ši didžia dalimi priklauso nuo įmonių, teikiančių remonto paslaugas, darbo kokybės“, – teigė asociacijos „Už saugų automobilį Lietuvoje“ pirmininkas Giedrius Garbinčius.
Pirmasis forumo pranešėjas buvo Seimo narys Julius Sabatauskas.
„Kas dešimtas Lietuvos keliais riedantis automobilis yra netvarkingas – pavyzdžiui, neturi techninės apžiūros“, – savo kalbą pradėjo parlamentaras.
Jis teigė, kad ne visi pastaraisiais metais įvesti ribojimai, siekiant neišleisti netvarkingų transporto priemonių į gatvę, buvo efektyvūs. Pavyzdžiui, nuo 2014-ųjų liepos 1-osios įsigaliojo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisa, jog tris mėnesius neturinčios techninės apžiūros arba privalomojo civilinės atsakomybės draudimo transporto priemonės yra automatiškai išregistruojamos. Vėliau terminas ilgėjo, atsirado galimybė savininkams patiems sustabdyti sezoninių transporto priemonių registraciją, tačiau dėl šios tvarkos, praėjus daugiau nei dviems metams, viso buvo išregistruota beveik milijonas transporto priemonių.
Didžioji dalis automatiškai išregistruotų automobilių buvo pirmaisiais pataisos metais: tuomet šalies transporto registre nebeliko į užsienį išvežtų ar laužynuose išardytų, tačiau neišregistruotų automobilių. Vėliau skaičius normalizavosi ir per pusmetį siekia apie 40 tūkst. automobilių.
Savo pranešimo metu jis rodė skaidres su statistika, kurioje susigaudyti buvo itin sudėtinga. Joje paprasti skaičiai buvo lyginami su kumuliatyviais bei buvo pasirenkami skirtingi laikotarpiai – pavyzdžiui, 3 mėnesių laikotarpis lyginamas su 12 ir 11 mėnesių laikotarpiais.
Sulaukęs kuklių plojimų, J.Sabatauskas vietą užleido kitam Seimo nariui Stasiui Brundzai. Šis pabrėžė, jog automobilio amžius tiesiogiai proporcingas eismo saugumui. Pasiūlęs 1000 eurų premiją perkantiems naujus ekologiškus automobilius, jis pasiūlė keletą idėjų, pavyzdžiui, senų automobilių žibintų keitimą. Neva juos pakeitus naujais, eismo saugumas gerokai padidėtų – pėstieji tamsiu paros metu šansų nukentėti turėtų kur kas mažiau. Vien pėsčiųjų nešiojami atšvaitai situacijos, anot jo, nepakeis.
Kitas Seimo nario pasiūlymas servisų specialistams – keisti paprastas lemputes tokio paties galingumo, tačiau skleidžiančiomis daugiau šviesos. Jis skundėsi panašiais pasiūlymais dažnai užverčiantis Susisiekimo ministerijos atstovus, tačiau iš jų teigiamų atsakymų nesulaukiantis.
Viršijęs jo kalbai skirtą laiko limitą, parlamentaras postringavo apie automatinių pavarų dėžių privalumus ir teigė, jog naujiems vairuotojams nereikėtų leisti sėsti prie automobilių su mechaninėmis dėžėmis. Neva automobilį su mechanine dėže vairuojantis žmogus per daug dėmesio skiria sankabos pedalui bei pavarų svirčiai, o automobilyje su automatine pavarų dėže visą dėmesį galėtų sutelkti į vairavimą. Tai ypač aktualu naujiems, nepatyrusiems vairuotojams.
Techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovas Ramūnas Vėlavičius buvo trečiasis pranešėjas. Jis papasakojo apie techninių apžiūrų statistiką – pavyzdžiui, 50 proc. transporto priemonių iš pirmo karto apžiūros nepraeina. Šis procentas koreliuoja su automobilių amžiumi – kuo šis didesnis, tuo dažniau techninės apžiūros servise prireikia apsilankyti daugiau nei vieną kartą.
„Jeigu pažiūrėsime statistinius duomenis, situacija nėra džiuginanti. Jeigu lygintume su Europos Sąjungos vidurkiu, skirtumas labai nemažas“, – kalbėjo R.Vėlavičius apie automobilių amžių. 2015 m. vidutinis lengvojo automobilio amžius Lietuvoje buvo 14,3 metų, o 2010 m. jis buvo 13,83 m. ES vidurkis – apie 10 metų.
Pagal Europos Komisijos pranešime (Nr. IP/12/780) pateiktą statistiką, dėl techninių trūkumų ES keliuose įvyksta apie 6 proc. visų automobilių ir 8 proc. motociklų avarijų. Tame pačiame pranešime teigiama, kad net ir tokiose šalyse kaip Vokietija ar Didžioji Britanija nuolat važinėja apie 10 proc. automobilių, kurių techninė būklė neatitinka nustatytų techninių reikalavimų.
„Yra aiški eismo įvykių sunkumo ir transporto priemonės amžiaus sąsaja. Iš empirinių duomenų matyti, kad su techniniais gedimais susijusių sunkių eismo įvykių (kuriuose žūsta žmonės) skaičius labai padidėja penktaisiais-šeštaisiais transporto priemonės naudojimo metais. Todėl būtina užtikrinti tinkamą šių senesnių transporto priemonių techninę patikrą“, – kitą EK pranešimą citavo R.Vėlavičius.
