Vaikų gimimas pakeitė požiūrį į gyvybę, sportas – požiūrį į vairavimą
Nuo 2005 m. autosporto varžybose dalyvaujantis M.Varža prisipažįsta, kad pakeisti vairavimo įpročius jį patį privertė ne autolenktynininko bei šturmano patirtis, žinojimas, kas yra greitis, automobilio valdymas ir rizika, bet su vaikų gimimu atsiradęs suvokimas, kokia svarbi yra gyvybė.
Anot M.Varžos, su patirtimi autosporte ateina supratimas, kad visų netikėtumų išvengti neįmanoma, tačiau gali pasirinkti tokį vairavimo būdą, kad riziką sumažintum iki minimumo.
„Kuo ilgiau esi automobilių sporte, tuo geriau supranti, kaip fizikos dėsniai veikia dideliu greičiu lekiantį automobilį, kaip jis slysta, kokia situacija yra kontroliuojama, o kokia – nebekontroliuojama. Visi tie patys dėsniai veikia ir kelyje.
Su metais pradedi saugoti save, bet labiausiai – saugot kitus kolegas varžybose ar eismo dalyvius transporto sraute. Nebedarai kvailysčių, nes jau puikiai žinai, kuo tai gali baigtis. Be to, autosporto bendruomenėje sutariame, kad turime būti saugaus eismo ambasadoriai. Į mus visi žiūri. Jei darytume tai, ką norim, kiti galvotų – „Jeigu jiems galima, kodėl mums negalima.“ Tai įpareigoja“, – pabrėžia legendinis ralio šturmanas.
Matai toliau, važiuoji saugiau
Kaip optimaliau reaguoti į konkrečią eismo situaciją? Lenktynininko patarimai – vairuojant pakelti akis, žvelgti bent per dvi, tris mašinas į priekį, aklai nesekti vien tik tai, ką daro priekyje važiuojantis automobilis.
Jei priekyje tolėliau eismas lėtėja, vadinasi, automatiškai stabdys visos priekyje važiuojančios mašinos. Stebėdamas ne tik prieš tave važiuojantį, bet ir toliau esančius automobilius, išvengsi staigaus stabdymo ir nekelsi streso vairuotojams, važiuojantiems iš paskos.
Anot M.Varžos, autosportininkai geriau įgudę matyti kelią, laiku numatyti pokyčius maršrute, greičiau ir intuityviau reaguoja į pasikeitusią situaciją kelyje ir t. t. Tačiau įgūdžius gali ir turi nuolat tobulinti visi vairuotojai.
Telefonų nepaleidžiantys kamščių generatoriai
„Esu trečios kartos kaunietis ir savo miesto patriotas. Pastebiu, kaip pasikeitė vairavimo kultūra. Rytais važiuojant automobilių sraute matau, kaip praleidinėjamas bemaž kas antras automobilis, išvažiuojanti iš mikrorajonų, pamirksima avariniu signalu, kai to reikia, ar ranka duodamas ženklas. Džiugina, kad atsirado daugiau tolerancijos kelyje.
Autolenktynininko nuomone, automobilių spūstys mieste – opi problema, tačiau nereikėtų jos dramatizuoti. Lyginant su automobilių spūstimis Londone ar Niujorke – mes dar puikiai gatvėse išsitenkame.
Už vairo derėtų būti atidesniems, o sustojus prie šviesoforų neužsiimti pašaliniais reikalais. Būna, kad kažkas pamiršta reikalavimą, draudžiantį naudotis telefonais vairuojant, užsižiūrėjęs į socialinius tinklus, užsidegus žaliam signalui vėluoja pajudėti 3 sekundes, kitas sureaguoja dar po sekundės ir taip pradeda formuotis automobilių kamštis.
Žinia, kartais mes patys keliuose išprovokuojame eismo spūstis, ypač kai eismas mieste ar greitkeliuose intensyvus.
„Jei vienas vairuotojas staigiai greitėja arba staigiai stabdo paskutinėmis sekundėmis, tada kitas vairuotojas galbūt išsigąsta, dar labiau stabdo – suveikia „gyvatės principas“. Kuo ji ilgesnė, tuo jos gale eismas lėtesnis.
Geras kelionės laiko planavimas padeda išvengti skubėjimo
Ralio šturmanas, kurio viena iš esminių pareigų varžybose yra tikslus laiko pervažiavimuose tarp greičio ruožų skaičiavimas, dalijasi savo patirtimi ir teigia, kad norint išvengti skubėjimo kelyje, vairuotojai turi tiesiog geriau planuoti kelionę ir skaičiuoti kelionei reikalingą laiką. Jei laikas kelionei suplanuotas adekvačiai, tada tiesiog nelieka priežasties skubėjimui.
Jei laikas kelionei suplanuotas adekvačiai, tada tiesiog nelieka priežasties skubėti.
Kaip greičiausiai įveikti atstumą?
„Gazavimas“ nuo šviesoforo iki šviesoforo greitesnio judėjimo nepadaro. Dažniausiai vairuotojus, kurie užsidegus žaliam šviesoforo signalui „šauna“ iš vietos, važiuodamas leistinu greičiu, sutinku prie kito šviesoforo.
Taip pat ir staigūs greitėjimai ir vėliau priverstiniai staigūs stabdymai intensyviame sraute magistraliniuose keliuose kelionės laiko nesutrumpina, o tik didina eismo įvykių riziką bei kelia stresą visiems eismo dalyviams.
Pats geriausias ir greičiausias vairavimo būdas – stabilus vidutinis greitis ir neišsišokimas iš srauto.
Pats geriausias ir greičiausias vairavimo būdas – stabilus vidutinis greitis ir neišsišokimas iš srauto.
Kuo mes, gerąja prasme, suvienodėsim t. y. tiek greitėdami, tiek stabdydami visi taip pat atliksim tuos pačius veiksmus, judėsime leistinu ir saugiu greičiu, tuo transporto pralaidumas bus geresnis ir eismo srauto greitis visiems jo dalyviams padidės“, – sako patyręs pilotas ir šturmanas.
Kur skubi?
Saugaus eismo skiltis rengiama kartu su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija
