Jei šuo ramus ir važiuodamas automobiliu nejaučia diskomforto – didesnių problemų nekyla keturkojį tiesiog pasodinus ant galinės sėdynės. Svarbiausia, kad šuo neblaškytų vairuotojo dėmesio ir nelakstytų po visą automobilio saloną.
Nors keturkojų gabenimą automobilyje reglamentuojančių taisyklių nėra, tačiau reikėtų vadovautis tam tikromis rekomendacijomis.
Apie tai, kaip automobilyje vežti šunis GAZAS.LT papasakoti sutiko Panevėžio gyvūnų globos draugijos vadovė Rūta Liberienė, kartu su savimi atsivežusi ir Labradoro veislės kalytę Mėtą.
Jeigu šuo neramus, reikėtų pasirūpinti, kad augintinis neturėtų galimybės lipti ten, kur nori.
„Šunys su šeimininkais važinėja dažnai. Ne tik į parodas ar kokius nors renginius, bet ir į įvairiais keliones ar išvykas. Būna, kad žmonės vežasi ir ne po vieną, o po tris ar keturis šunis. Jeigu šuo neramus, reikėtų pasirūpinti, kad augintinis neturėtų galimybės lipti ten, kur nori. Šuniui reikėtų uždėti, specialų saugos diržą – petnešas, kurios tvirtinasi prie automobilio saugos diržo jungties ir užsifiksuoja“, – sako Rūta Liberienė.
Šios petnešos, skirtos šunų vežimui automobilyje nėra brangios. Tokias ar panašias petnešas įsigyti galima vos už kelias dešimtis litų.
„Yra ir kitų alternatyvų petnešoms. Jei šuo mažesnis, tai tuomet jį galima vežti specialiame narve, dėžutėje, kuri dedama į automobilio saloną. Žinoma, didelis šuo, toks kaip niufaundlendas, netilps į narvą, todėl galima šunį sodinti ant sėdynės ir prisegti specialiomis petnešomis, diržu. Taip šuo neturės galimybės blaškyti vairuotojo dėmesio, bus bent kiek apsaugotas nuo staigesnio stabdymo ar staigių manevrų“, – pasakojo gyvūnų mylėtoja.
Anot Rūtos Liberienės, kai kuriems šunims važiavimas automobiliu patinka ir jie šeimininkams didesnių problemų nekelia, tačiau prie važiavimo automobiliu šunį taip pat reikia pratinti.
