Susispaudę vilkikai sukelia nemažai nepatogumų lengvųjų automobilių vairuotojams. Vilkikai juda mažesniu nei 90 km/val. greičiu, tad kitos transporto priemonės juos turi lenkti. Jeigu veiksmas vyksta dviejų eismo juostų kelyje, o vienu metu tenka lenkti 4–5 vilkikus, tarp kurių tarpas automobiliui yra vos didesnis nei jis pats, vairuotojui adrenalino antplūdis garantuotas.
Galingesnis automobilis, kol bus aplenkta daugiau nei šimto metrų vilkstinė, spės įsibėgėti iki 160 ir daugiau km/val., o mažiau galingo vairuotojas nerimastingai stebės, ar tik priešais neatvažiuoja kitas eismo dalyvis, dėl kurio tektų staigiai trauktis į savo eismo juostą ir bandyti įsiterpti tarp 20 metrų ilgio sunkiasvorių transporto priemonių.
Vilkikų vilkstinių žala jaučiama ir keliui. Nors daugiausia žalos jam daro perkrauti sunkvežimiai, vienas paskui kitą judantys vilkikai neleidžia kelio konstrukcijai „pailsėti“: vietos, kuriomis pravažiuoja kolona vilkikų, lieka maksimaliai supresuotos. Jeigu jie važiuotų toliau vienas nuo kito, greičiausiai nepataikytų važiuoti viena vėže ir apkrova pasiskirstytų didesniame kelio plote.
Nauda – neaiški
„Volvo Lietuva“ vairavimo instruktorius Eividas Žarys Cargonews.lt teigė, kad tokį fenomeną paaiškinti sudėtinga, tačiau išskyrė vieną teorinę galimybę.
„Važiuojant nepažįstamame regione ir neturint navigacijos sistemos (ar jai neveikiant), vienas sunkvežimio vairuotojas imasi vedlio vaidmens, o kiti dėl nieko nesukdami galvose seka įkandin“, – pavyzdį pateikė instruktorius.
Tiesa, jis iškart sudvejojo – juk net ir tokiu atveju nebūtina judėti susispaudus į tokią tankią koloną, kurią būtų sunku aplenkti kitiems eismo dalyviams.
Bene labiausiai tikėtina tokių kolonų susidarymo priežastis – lėčiau važiuojančio vilkiko pavijimas. Norėdami aplenkti kitą sunkvežimį, vilkikai turi turėti daug laisvos erdvės, kadangi jų greitis skiriasi vos keliais kilometrais per valandą. Jeigu tos erdvės neatsiranda keliolikos kilometrų distancijoje, prie pirmojo lėčiausiai važiuojančio vilkiko užpakalio gali prilipti dar kelios transporto priemonės ir visos jos laukia progos lenkimui.
Kitos galimos priežastys – bendravimas tarpusavyje per racijas ar darbo-poilsio režimo pažeidimas. Nesilaikant tachografo nurodymų, tikimasi, kad policijos ar transporto inspekcijos pareigūnai stabdys tik pirmąją transporto priemonę, o likusioms leis važiuoti toliau.
Kai kurie vairuotojai klaidingai mano, kad važiavimas vilkikui iš paskos sukuria vadinamąjį oro maišą ir mašina be oro pasipriešinimo vartoja kur kas mažiau degalų. Kad taip vyktų, reikėtų važiuoti prie vilkiko prisiklijavus dviejų metrų atstumu, o tai jau ne tik itin pavojinga, bet ir greitai išvargina.
Toks važiavimas arti kitos transporto priemonės labai išvargina: negalima nė akimirkai atsipalaiduoti, nes pavėluota reakcija į priešais važiuojančio vilkiko stabdymą baigtųsi tragiškai. Jeigu visi vilkikai turėtų adaptyvines greičio kontroles ar autonominio stabdymo sistemas, važiavimas arti vienas kito gerokai pasikeistų, tačiau šias technologijas turinčių transporto priemonių mažuma.
Saugus atstumas, pagal Kelių eismo taisykles, yra pusė važiavimo greičio, išreikšto metrais. T.y. jeigu judama 90 km/val. greičiu, atstumas iki priekyje ta pačia kryptimi važiuojančios mašinos turėtų būti 45 metrai.
