Tačiau labai dažnai, bent jau didmiesčiuose, tenka matyti barstytuvus kai kurias magistrales „šlapios druskos“ mišiniu dengiančius iš anksto, profilaktiškai, kad asfaltas neperšaltų kiaurai. Nes po to, kai automobilių ratai prie šaltos dangos prispaus sniego plutą, jau nepadės jokie „ledo žudikai“, taigi vairuotojai vargs panašiai kaip čiuožykla tapusiame Alytuje.
Ir vairuotojai, ir kelininkai yra pastebėję, kad kai kurios vietos čiuožyklomis tampa akimirksniu – nesvarbu, ar sninga, ar formuojasi plikledis.
Sinoptikai sausio mėnesį prognozuoja dar ne vieną pūgą ir ne vieną plikledžio bangą, todėl visiems būtų naudinga žinoti, kur žiemą greičiausiai susiformuoja slidūs spąstai.
Problemiškiausios Vilniaus vietos
Vilnius pasižymi itin sudėtingu landšaftu – jis kalvotas, per jį teka kelios upės. Miesto plotas didelis, į miesto teritoriją įeina parkai, miškai; atsiranda didžiuliai temperatūriniai skirtumai, susiformuoja skirtingo mikroklimato zonos.
Pasak įmonės „Grinda“ rinkodaros ir komunikacijos specialisto Egidijaus Steponavičiaus, sudėtingiausias eismui sostinės vietas galima apibrėžti pagal problematiką.
Eismą stabdo įkalnėse/nuokalnėse esantys šviesoforai. Kai Žemaitės, Narbuto ar Ozo g. įkalnėse ties šviesoforais stabteli sunkusis transportas, jis kartais turi problemų pajudėti iš vietos. Ypač jei naudoja netinkamas padangas. Panašiai ir nuokalnėje – kai kurie sunkvežimiai, net važiuodami, regis, tinkamu greičiu, pristabdydami ties šviesoforais ima čiuožti. Bene sudėtingiausia tokia vieta – Savanorių pr. pabaiga, ties Titnago/ Vaduvos g. ar Liepkalnio g. ties sankryža su Dunojaus g.
„Kabantys“ viadukai. Dėl slėgių skirtumų ir temperatūrų pokyčių čia greičiau formuojasi ledas. Tipiškos vietos – Pedagoginio tilto ir Vilkpėdės žiedai, viadukas ties Spaudos rūmais.
Vairuotojai turėtų būti ypač atsargūs važiuodami J.Jasinskio g. viaduku – jis sukasi ir leidžiasi, automobilį veikia išcentrinės jėgos, o dėl upės įtakos ir temperatūrų skirtumų ten nuolat formuojasi ledas.
Metaliniai tiltai. Nuo upės kylantis garas ant metalinių konstrukcijų greitai užšąla. Geležinio Vilko (Pedagoginio) tiltas, Liubarto tiltas, taip pat Žvėryno, Žaliasis, Karaliaus Mindaugo tiltai.
Viena Daniliškių g. vieta buvo užpustyta taip, kad sniego neįveikė greideris – teko atsivežti sunkųjį buldozerį.
Nuokalnės su posūkiais. Čia ypač sudėtingas yra Gariūnų kalnas. Sunkusis transportas suplūkia sniegą, o pristabdydamas posūkiuose sukuria ploną ledo sluoksnį. Taip pat sudėtingas yra nusileidimas iš Kauno/Alytaus pusės į Savanorių pr.
Greitai užpustomos kai kurių gatvių atkarpos. Tokios yra atskiros S.Batoro, Justiniškių gatvių atkarpos. Kolegos prisimena, kad prieš kelerius metus viena Daniliškių g. vieta buvo užpustyta taip, kad sniego neįveikė greideris – teko atsivežti sunkųjį buldozerį.
Slidu būna ant grįstų paviršių – pavyzdžiui, J. Basanavičiaus g. leidžiantis link Trakų g.
Kauno reljefas panašus į Vilniaus, panašios ir problemos
Didžiausias dėmesys skiriamas įkalnėm, tiltams, viadukams (dėl sudėtingesnių važiavimo sąlygų bei stabdymo), bet nepamirštamos ir gatvės. Tiltai ir viadukai labiausiai peršąla, o įkalnėse dėl intensyvaus stabdymo ar trinties pradedant važiuoti, greitai susiformuoja ledas.
Įkalnių problema. Vietos, kuriose pašalus ar iškritus daugiau kritulių (sniego), gali būti sudėtingesnis važiavimas (nes druskos veikimas priklauso nuo šalčio): Parodos g. (įkalnė), Savanorių pr. (įkalnė), Žemaičių g. (įkalnė), Kėdainių g. (įkalnė), Linkuvos g. (įkalnė). Šiose vietose greičiausiai „stringa“ viešasis transportas (autobusai, troleibusai), kadangi įkalnės stačios.
Greitos magistralės. Avarijos atsiradus slidumui įvyksta, kur yra leidžiamas didesnis greitis (didesnis nei 50 km/h), bei yra kelios eismo juostos ta pačia kryptimi (Užnemunės g., Europos pr.)
Klaipėda: jūrinis klimatas nuo slidumo neapsaugo
Girulių kelias. Klaipėdos šiaurinę miesto dalį valančios bendrovės „Ecoservice Klaipėda“ vadovas Laimonas Žemaitis teigė, jog sunkiausia prognozuoti vadinamąjį Girulių kelią, besidriekiantį per pušyną palei jūrą. „Jei mieste būna pliusinė temperatūra ir situacija – gera, ten jau gali būti plikledis. Gal tam įtakos turi šalia esanti jūra, gal paviršiniai vandenys – aukštai. Tačiau šis kelias mums yra didžiausias rūpestis. Mieste tokių problemų neturime“, – vardijo pašnekovas.
Jei mieste būna pliusinė temperatūra ir situacija – gera, Girulių kelyje jau gali būti plikledis.
Melnragės viadukas. Plikledis labai greitai aptraukia ir į Melnragę vedantį viaduką virš geležinkelio. Čia vairuotojai taip pat turėtų būti atsargesni.
Liepojos gatvė. Kelininkams tikras galvosūkis yra Liepojos gatvės dalis vedanti nuo miesto ligoninės centro link. „Ši atkarpa iki pirmosios šviesoforais reguliuojamos sankryžos kelininkams yra tikras išbandymas. Kelias itin greitai apšąla, druskos lėčiau atlaidina įšalą“, – sakė „Ecoservice Klaipėda“ vadovas.
Šiaurės prospektas. Nors pats prospekto valymas kelininkams nėra sudėtingas, vairuotojų jie prašo būti atidesnių ir pasirinkti tinkamą greitį. Šiame kelyje leistinas 70 km per valandą greitis. Dar lapkritį, kai pirmą kartą stipriau pašalo, ne vienas automobilis nuvažiavo nuo kelio, nes vairuotojai neįvertino pakitusių sąlygų.
Jūrininkų prospektas. Pietinę miesto dalį valantys „Žemkasos“ atstovai išskyrė Jūrininkų prospektą. Miesto pakraštyje esančiame prospekte gana intensyvus eismas, jis driekiasi palei pievas. Kai ima pustyti – kelias labai greitai užpustomas.
