Pasiteisino užsienio šalyse
Šiuo metu galiojančiose KET nurodoma, kad dviratininkai keliuose turi būt lenkiami saugiu atstumu, tačiau patiems vairuotojams paliekama spręsti, koks jis turėtų būti. Dėl skirtingų interpretacijų ir vairuotojų nežinojimo, dviratininkai keliuose dažnai lenkiami vos kelių dešimčių centimetrų atstumu. Tai dviratininkams kelia pavojų būti užkliudytiems juos lenkiančių transporto priemonių ar būti nublokštiems jų sukelto vėjo gūsio.
Pagal naujausią Susisiekimo ministerijos siūlymą, rekomenduojamas dviratininkų lenkimo atstumas turėtų būti ne mažiau kaip 1 metras automobiliui važiuojant iki 50 km/val. greičiu ir 1,5 metro, kai važiuojama greičiau.
Konkretus pusantro metro dviratininkų lenkimo atstumas jau yra įtvirtintas tokiose valstybėse kaip Portugalija ir Ispanija. Užmiesčio keliuose dviratininkus ne mažesniu kaip 1,5 metro atstumu privalo lenkti ir vairuotojai Prancūzijoje.
Vilkikai lenkia pavyzdingai
Lietuvos olimpinio fondo vadovo, dviračių entuziasto ir triatlonų dalyvio Manto Marcinkevičiaus teigimu, tokios taisyklės galiojimas neabejotinai atsilieps dviratininkų saugumui keliuose.
„Man teko važinėti dviračiu Ispanijos keliais – ten visur aiškiai matomi 1,5 metro atstumo lenkimo ženklai ir vairuotojai jų pavyzdingai laikosi. Pasitaikė vos keletas atvejų, kuomet buvau lenkiamas mažesniu nei privaloma atstumu, tačiau jis buvo vos mažesnis už įtvirtintą taisyklėse. Tuo metu dažnas Lietuvoje dviratininkus lenkia vos 15–30 cm šoniniu atstumu, o minančiajam pedalus tai yra – žaidimas su likimu“, – pasakojo M.Marcinkevičius.
Dviračių entuziasto teigimu, Lietuvos ir užsienio vairuotojų įpročių kelyje skirtumus galima iliustruoti imant pavyzdžius, kaip dviratininkus dažniausiai lenkia vilkikai. Vakarų valstybių numeriais paženklinti vilkikai dviratininkus, anot M.Marcinkevičiaus, daugeliu atvejų lenkia atsakingai – parodydami posūkio signalą ir išvažiuodami į kitą eismo juostą – taip, kaip ir lenkdami bet kurią kitą transporto priemonę.
„Tuo metu mūsų šalies vilkikų vairuotojams tokio supratingumo dar trūksta ir jie dažnai praskrieja itin arti dešiniąja kelio puse važiuojančių dviratininkų. Taip pat pastebėjau, kad dviratininkus lenkdami vairuotojai tarytum gėdijasi spausti stabdžio pedalą ir įsitikinti, ar iš priešais neatvažiuoja kitas automobilis ir lenkti yra saugu. Maža to, neretai tokiais atvejais jie ne tik padidina greitį, bet ir panaudoja garsinį signalą, kuris išgąsdina ir gali akimirksniu nuversti dviratininką nuo dviračio, sukeliant pavojų sveikatai“, – sako M.Marcinkevičius.
Pavojingas lenkimas – nuolatinė važiavimo sąlyga
Per mėnesį apie 1000 kilometrų numinančio dviratininko teigimu, siūlymai keisti taisykles taptų nedideliu, tačiau reikšmingu žingsniu siekiant gerinti saugumo situaciją visiems eismo dalyviams. Tiesa, vien to, anot dviračių entuziasto, nepakanka – būtina gerinti pačių dviračių takų infrastruktūrą bei atskirti specialias dviračių juostas nuo bendro eismo.
„Dėl saugumo situacijos Lietuvos keliuose daugelis profesionaliai ar mėgėjiškai pedalus minančiųjų žmonių netgi vengia važinėti pavieniui ir už gerai žinomų trasų ribų. Jie nenori rizikuoti ir iki suplanuoto dviračių maršruto, kur eismas dažniausiai būna mažesnis bei susirenka bendraminčiai dviratininkai, neretai dviratį atsigabena automobiliu. Ši tendencija liūdina, nes dažnas dviratį juk ir renkasi tam, kad nereikėtų važinėti automobiliu“, – pastebi M.Marcinkevičius.
Diskusijos dėl pokyčių – nuo praėjusių metų
Tuo metu draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Žalų administravimo departamento direktorius Gytis Matiukas pastebi, kad diskusijos siekiant keisti pernelyg abstrakčią KET formuluotę dėl dviratininkų lenkimo vyksta ne vienerius metus, tačiau šiemet – įgavo pagreitį.
„Iš esmės visos pusės – tiek dviratininkai, tiek vairuotojai, taip pat Lietuvos kelių policijos tarnyba ir Kauno savivaldybė palaiko šią idėją bei pripažįsta pakeitimų reikalingumą. 1,5 metro atstumą mūsų užsakymu atliktoje apklausoje kaip optimalų lenkiant dviratininkus įvardina ir 75 proc. automobilių vairuotojų. Dėl to džiugu, kad tikslas keisti Kelių eismo taisykles įgauna pagreitį ir, panašu, kad artimiausiu metu gali virsti realybe. Tikimės, kad jau kitų metų sezono metu įsigalios nauja tvarka“, – sako G.Matiukas.
Socialinę iniciatyvą „Pusantro metro“ įgyvendina draudimo įmonė ERGO Lietuvoje kartu su Lietuvos kelių policijos tarnyba, Dviračių mokykla, Lietuvos dviratininkų bendrija, žurnalu „Auto Bild Lietuva“, Kauno savivaldybe ir „Velomaratono“ atstovais.
